dievojis

„Diejovis“ – tai lietuvių kalbos retas sinonimas žodžiui „dievas“, vartojamas daugiausia tautosakoje, mitologijoje ar poetiniame kontekste. Kilęs iš bendros indoeuropiečių šaknies deiwos („dieviškas“, „šviesus“).

Pavyzdžiai:
1. Tautosaka:
„Senovėje žmonės garbino įvairius diejovius – perkūną, saulę, mėnulį.“
2. Poezijoje:
„Pakeliui sutikau diejovį – senį su žiburiu tamsioj girioj.“ (Metaforiškai apie mistišką būtybę)
3. Mituose:
„Lietuvių mitologijoje diejoviais vadinti ir gamtos dvasios.“

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas „dievas“ arba „dieve“ (poet.).

Įrašas
Paaiškinimas	„Diejovis“ – tai lietuvių kalbos retas sinonimas žodžiui „dievas“, vartojamas daugiausia tautosakoje, mitologijoje ar poetiniame kontekste. Kilęs iš bendros indoeuropiečių šaknies deiwos („dieviškas“, „šviesus“). Pavyzdžiai: 1. Tautosaka: „Senovėje žmonės garbino įvairius diejovius – perkūną, saulę, mėnulį.“ 2. Poezijoje: „Pakeliui sutikau diejovį – senį su žiburiu tamsioj girioj.“ (Metaforiškai apie mistišką būtybę) 3. Mituose: „Lietuvių mitologijoje diejoviais vadinti ir gamtos dvasios.“ Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas „dievas“ arba „dieve“ (poet.).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.