Dievmeldystė – tai religinis fanatizmas, pernelyg išpuoselėtas, išorinis, formalus pamaldumas, siekiantis išreikšti dievobaimingumą, bet dažnai neturintis tikrojo dvasinio gilumo. Tai gali būti laikoma religijos iškraipymu ar net veidmainyste.
Pagrindiniai bruožai:
- Išpūstos išorės formos (pvz., pernelyg dažnas viešas maldavimas, demonstracinis pasninkas).
- Siekis parodyti savo „teisumą“ kitiems.
- Tikėjimo sutapatinimas su ritualais, o ne su vidine dvasia.
Pavyzdžiai:
1. Farisiejai Biblijoje – jie viešai meldėsi, garsiai gailėjosi, norėdami, kad juos matytų ir girta žmonės.
2. Asmuo, kuris nuolat demonstruoja religinius simbolius ir griežtai laikosi išorinių taisyklių, bet elgiasi priešiškai, išdidžiai ar nemyla artimo.
3. Religinė bendruomenė, kuri savo narius smerkia už mažiausią ritualų pažeidimą, nepaisant jų tikrojo charakterio ar gerų darbų.
Santrauka: Dievmeldystė – tai išorinis, veidmainiškas pamaldumas, kuriuo siekiama įspūdžio, bet trūksta tikros dvasinės esmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.