Dievilystė – tai žodžio dievybė senoji, dabar retai vartojama forma. Reiškia:
1. Dievybės prigimtis, dieviškumas – tai, kas būdinga dievui.
2. Dievybė kaip būtybė – pats dievas, dieviška esybė.
Pavyzdžiai:
- „Tikėjimas dievilyste“ (tikėjimas dievybe).
- „Poeto vaizduotėje gamta tampa dievilyste“ (tampa dieviška esybe / dievybe).
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje rekomenduojama vartoti formą dievybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.