Dieveklis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelį dievaitį, mažą dievą arba dievybę (dažniausiai tautosakoje, mitologijoje).
Pavyzdžiai:
1. Senovės lietuvių tikėjime dievekliais vadinti smulkūs gamtos dievai (pvz., laukų, miškų dvasios).
2. Pasakojimuose dievekliai gali būti magiškos būtybės, padedančios žmonėms arba gąsdinančios.
3. Perkūno dieveklis – galimas mažesnis Perkūno įsikūnijimas ar jo padėjėjas.
Trumpai: Tai mitologinė mažesnė dievybė, dažnai siejama su gamtos reiškiniais arba tautosaka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.