dievatarnystė
Dievatarnystė – tai religinis ir filosofinis požiūris, kuris Dievą laiko visų dalykų priežastimi, bet atmeta jo tiesioginę įsikišimą į pasaulį po kūrybos. Pagrindinės idėjos:
1. Dievas kaip pirmapradė priežastis – sukūrė visatą ir jos dėsnius, bet toliau nesikiša.
2. Gamtos dėsnių svarba – viskas vyksta pagal nustatytus gamtos dėsnius, be stebuklų ar tiesioginės Dievo veiklos.
3. Atmetimas apreiškimų – dažnai atmeta religinius apreiškimus, stebuklus, pranašystes.
Pavyzdžiai:
- Isaakas Newtonas – tikėjo, kad Dievas sukūrė visatą ir jos dėsnius (pvz., gravitaciją), bet ji veikia savarankiškai.
- Deizmas – populiari XVIII a. filosofinė kryptis, kuri pabrėžė, kad Dievas yra kaip „didysis laikrodininkas“, sukūręs visatą, bet nesikišantis.
- Modernus požiūris – kai kurie mokslininkai ar filosofai gali manyti, kad visata turi pradžią, bet jos raidą lemia fizikos dėsniai, o ne dieviškas valdymas.
Trumpai: dievatarnystė – tai tikėjimas Dievu-kūrėju, bet ne Dievu, kuris kasdien veikia pasaulyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.