dievameldis

„Dievameldis“ (senovės graikų kalbos žodis, sudarytas iš theos – dievas + meldžia – melstis) reiškia asmenį, kuris meldžiasi dievui arba yra pamaldus. Tai retas, senas žodis, vartojamas daugiausia religiniame ar literatūriniame kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Tikėjimo kontekste:
„Senovės žynys buvo nuoširdus dievameldis, visą gyvenimą skyręs garbinimui.“
2. Literatūroje / poezijoje:
„Eilėraštyje poetas save vaizduoja kaip dievameldį, ieškantį dvasinės tiesos.“
3. Istoriniame aprašyme:
„Viduramžių vienuoliai buvo dievameldžiai, praleidę valandas maldose.“

Trumpai:
Tai – pamaldus asmuo, meldžiantysis dievui; vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie istorinius/religinius asmenis.

Įrašas
Paaiškinimas	„Dievameldis“ (senovės graikų kalbos žodis, sudarytas iš theos – dievas + meldžia – melstis) reiškia asmenį, kuris meldžiasi dievui arba yra pamaldus. Tai retas, senas žodis, vartojamas daugiausia religiniame ar literatūriniame kontekste. Pavyzdžiai: 1. Tikėjimo kontekste: „Senovės žynys buvo nuoširdus dievameldis, visą gyvenimą skyręs garbinimui.“ 2. Literatūroje / poezijoje: „Eilėraštyje poetas save vaizduoja kaip dievameldį, ieškantį dvasinės tiesos.“ 3. Istoriniame aprašyme: „Viduramžių vienuoliai buvo dievameldžiai, praleidę valandas maldose.“ Trumpai: Tai – pamaldus asmuo, meldžiantysis dievui; vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie istorinius/religinius asmenis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.