Dievaitinis – tai būdvardis, reiškiantis „priskiriamas dievui/dievams“, „dieviškas“, „išaukštintas“ arba „itin tobulas, nuostabus“. Kilęs iš žodžio dievaitis (mažybinė dievo forma).
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas:
„Dievaitinė meilė“ – meilė, prilygstanti dieviškajai.
2. Perkeltine prasme (pagarba, tobulumas):
„Jis atliko dievaitinį pasirodymą“ – neįtikėtinai puikus pasirodymas.
„Tai dievaitinis skonis!“ – itin išskirtinis, tobulas skonis.
Trumpai: Vartojamas apibūdinti dieviškumą, aukštą tobulumą ar ypatingą grožį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.