Dievagojimasis – tai religinis terminas, reiškiantis gilų, nuolatinį dvasinį bendravimą su Dievu, dažnai per maldą, kontempliaciją ar vidinį pokalbį. Tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė būsena ar praktika.
Pavyzdžiai:
1. Vienuolio gyvenimas vienuolyne – nuolatinis dievagojimasis per maldas, meditaciją ir asketizmą.
2. Kasdienė asmeninė malda – individualus dievagojimasis, siekiant artėjimo prie Dievo.
3. Kontempliacijos praktika – tylos ir susikaupimo momentai, skirti dvasiniam sąryšiui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.