Didžiakuodis – tai žmogus, turintis didelę, iškilą kaktą (plačią arba aukštą).
Pavyzdžiai:
1. Profesorius buvo didžiakuodis, o jo iškilą kaktą puošė gilos minties raukšlės.
2. Portrete vyras atrodė didžiakuodis, tarsi simbolizuodamas išmintį.
3. Kalboje „didžiakuodis“ kartais vartojama ir perkeltine prasme – apie išmintingą, išsilavinusį žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.