didžiagarbis

Didžiagarbis – tai puikybė, išdidumas, pasižymėjimas savo pranašumu, turtu ar padėtimi, dažnai su neigiamu atspalviu (išdidumas, pasipūtimas).

Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Jo didžiagarbis neleidžia jam pripažinti klaidų.“
2. Literatūroje:
Karaliaus ar didiko elgesys, pavyzdžiui, veikale „Karas ir taika“.
3. Kasdienybėje:
Žmogus, atmetantis pagalbą dėl per didelio pasitikėjimo savimi.

Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'didziagarbis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Didžiagarbis – tai puikybė, išdidumas, pasižymėjimas savo pranašumu, turtu ar padėtimi, dažnai su neigiamu atspalviu (išdidumas, pasipūtimas). Pavyzdžiai: 1. Kalboje: „Jo didžiagarbis neleidžia jam pripažinti klaidų.“ 2. Literatūroje: Karaliaus ar didiko elgesys, pavyzdžiui, veikale „Karas ir taika“. 3. Kasdienybėje: Žmogus, atmetantis pagalbą dėl per didelio pasitikėjimo savimi. Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė.