„Didūmenija“ – retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didžiulę pagarbą, pagarbą artimą garbinimui (pvz., dievui, valdovui, šventiesiems). Kilęs iš graikų kalbos („dūma“ – garbė, pagarba).
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: „Tikintieji atsidavė didūmenijai prieš altorių.“
2. Istorijoje: „Senovės karalius sulaukdavo didūmenijos iš pavaldinių.“
3. Perkeltine prasme: „Mokslininko nuopelnai buvo sutinkami su didūmenija.“
Trumpai:
Tai – itin didelė pagarba, dažniau vartojama aukštu, formaliais ar literatūriniais kontekstais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.