didelùmas.
1. → didelis 1: Tos kiaulės vienas didelùmas, o lašinių nė kokių. Didelùmo buvo nedidelė, al' baisiai drūkta, kaip kubilas. Tarp ąžuolų dėl savo didelumo ir šventumo tie yra minavojamys.
2. Iškada tavo didelùmo: vis tiek toks pat durnas palikai.
3. Anoks ten didelùmas to turgaus – keli vežimai suvažiavę.
4. Parsigandau iš to vargo didelùmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.