"Didausis" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis dosnus, gailestingas, dosnumo kupinas (žmogus ar dievybė). Kilęs iš "dovanoti / duoti".
Pavyzdžiai:
1. Senovės dievai buvo laikomi didausiais – jie žmonėms davė derlių ir saugoję.
2. Pasakojama, kad tas didausis ponas visada padėdavo vargšams.
3. Jo didausi širdis žinojo visus priėmė.
Sinonimai: dosnus, gailestingas, širdingas.
Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.