„Dėjėti“ – senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dėti, padėti, pastatyti (dažniausiai vertikaliai arba tvarkingai). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Jis dėjėjo laužą į krosnį. (dėjo)
2. Knygas dėjėjo į lentyną. (tvarkingai padėjo)
3. Arklį dėjėjo prie vežimo. (prie vežimo pririšo/pastatė)
Trumpai:
Tai archajiškas atitikmuo žodžiui „dėti“, dažnai su niuansu „pastatyti tvarkingai“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.