Degutininkai – tai žmonės, kurie degute (medžio derva) gydėsi nuo odos ligų (pvz., niežo, ekzemos) arba juo tepdavo kūną kaip apsauga nuo vabzdžių (utėlių, erkžių). Tai buvo paplitęs liaudinis būdas XIX–XX a. pradžioje, ypač vargingose kaimo bendruomenėse.
Pavyzdžiai:
- Kaimo vaikai, aptepami degute nuo utėlių, vadinami degutininkais.
- Senelių pasakojimuose degutininkai – tai žmonės, kurie nuo niežo tepdavosi degutu.
- Istoriniuose šaltiniuose minimi „degutininkų kaimai“, kur gyventojai dažnai naudojo degutą higienos reikmėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.