dėčia

"Dėčia" – tai lietuvių kalbos šnekamosios formos variantas, reiškiantis dėžę (dažniausiai nedidelę, paprastą).

Pavyzdžiai:
1. "Sudėk tuos rakto pakabukus į tą mažą dėčią."
(padėk į mažą dėžutę)
2. "Pasidėk saldainius iš tos dėčios."
(paimk iš dėžutės)
3. "Seną nuotraukų dėčią radau palėpėje."
(nuotraukų dėžutę)

Pastaba:
Forma "dėčia" vartojama šnekamojoje kalboje ar tarmėse, oficialiai rekomenduojama – "dėžė" arba "dėžutė".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'decia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Dėčia" – tai lietuvių kalbos šnekamosios formos variantas, reiškiantis dėžę (dažniausiai nedidelę, paprastą). Pavyzdžiai: 1. "Sudėk tuos rakto pakabukus į tą mažą dėčią." (padėk į mažą dėžutę) 2. "Pasidėk saldainius iš tos dėčios." (paimk iš dėžutės) 3. "Seną nuotraukų dėčią radau palėpėje." (nuotraukų dėžutę) Pastaba: Forma "dėčia" vartojama šnekamojoje kalboje ar tarmėse, oficialiai rekomenduojama – "dėžė" arba "dėžutė".