dėbčiojimas

Dėbčiojimas – tai neformalus žodis, reiškiantis ilgą, neveiklų laukimą, dažnai su nepatenkintu, įsižeidusiu veidu ar poza. Jis atspindi ne tik fizinį buvimą vietoje, bet ir neigiamą emocinę būseną (pvz., susierzinimą, pasipiktinimą).

Pavyzdžiai:
1. Kontekste:
"Visą dieną dėbčiojo prie parduotuvės, kol atidarė."
→ Reikšmė: ilgai ir nepatenkintai laukė.

2. Metaforiškai:
"Dėbčioja tas kompiuteris – vėl užlūžo."
→ Reikšmė: neveikia, "sėdi" be naudos (personifikacija).

3. Poza / veidas:
"Kodėl sėdi su tokiu dėbčiojančiu veidu?"
→ Reikšmė: rodo susierzinimą, nepasitenkinimą.

Trumpai:
Tai neveiklus, nerimastingas laukimas ar buvimas, dažnai su neigiamomis emocijomis. Vartojamas šnekamojoje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Dėbčiojimas – tai neformalus žodis, reiškiantis ilgą, neveiklų laukimą, dažnai su nepatenkintu, įsižeidusiu veidu ar poza. Jis atspindi ne tik fizinį buvimą vietoje, bet ir neigiamą emocinę būseną (pvz., susierzinimą, pasipiktinimą). Pavyzdžiai: 1. Kontekste: "Visą dieną dėbčiojo prie parduotuvės, kol atidarė." → ilgai ir nepatenkintai laukė. 2. Metaforiškai: "Dėbčioja tas kompiuteris – vėl užlūžo." → neveikia, "sėdi" be naudos (personifikacija). 3. Poza / veidas: "Kodėl sėdi su tokiu dėbčiojančiu veidu?" → rodo susierzinimą, nepasitenkinimą. Trumpai: Tai neveiklus, nerimastingas laukimas ar buvimas, dažnai su neigiamomis emocijomis. Vartojamas šnekamojoje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.