datykoti

.
týkoti, -o (-oja;), -ojo. tykóti, -ója, -ójo

1. tylomis, pasalomis laukti sergstint, sergėti ką tikintis užpulti, pačiupti, pagriebti, nužudyti ar pan.: Ut, mūs rainiukas kad týko pelę. Katė gerai gaudo [peles],
labai týkoja. Katė vis týko pelės nuo prieždos. Katinas daržinė [je] týko pelės ir raito uodegą. Ta kačiukė týko, bijau tų ančiukų palikt. Kai tik sutemsta, ežys eina tykot pelių ir kurmių. Rytą anksti pašokęs, pasigrobęs virėjo šaudyklę, lekiu tų ančių tykoti. Nei jūs tykokiat, nei jūs nušauste, nei jūs gyvas sugauste. Ar čia kas tyko? Ar tikt medžiai čia braškėjo? Privažiavęs tiltą, pamatė abypusiai du bestovint ir jo betýkant. Jis manęs tykoja kaip meška, kaip levas paslaptyje. Visi kampai pilni velinų, alba piktų dvasių, tykančių žmonių, idant jiemus iškadą padarytų bei ant kūno, bei an dūšios. Ant kalnų anys mus persekiojo ir pūstynėsa mūsų tykojo. Ir nusidavė, kaip anas atėjo ing namus…, o anys tykojo jo. Ir tykojo žmonių, enčių bažnyčion. Ir pardas jų miestų tykos, visus, kurie iš te išeis, suvalgys. O patys tykojo užmušti jį kelyje. Liežuvį tur gailą, anta keikimo smailą, sėd tamsybėsu tykodams, siratos gauti geisdams. Atminkimeg, broliai mieliausieji, idant prakeiktos nopykantos sergėtumbimės: nė vieno neįgaudami nei týkodami…, bet su kiekvienu nuoširdžiai ir tikrai gyvendami. Ir tykojo Mozešiaus, jeib jį nužavintų. Teipo ir Saulas, Dovydo tykodamas, aną svečiuosna pakvietė. Ir tykojo jo, jei subatoj gydytų, idant jį apskųstų. Ir jie tykojo ant jo, ir išsiuntė tykojančius. Pradaužkim tą neprietelį, kurs mūsų tykoja. Neprietelius tykojo, vienok manęs neprarijo. Nesa žydai, mane nužavinę, ir jūsų tykos, tuogi jūs bijositės, slapstysitės ir visadais drebėsite. Klasės auklėtoja perspėjo savo auklėtinius apie pavojų, tykantį ant ledo. Nors smurtas tykojo iš visų pakampių, bet pasiryžėlis Vydūnas nenusileido. Pri gimdymo pavadins iš kaimo kokią bobutelę, kaip katė pri pelės týkos. Kosmonautų tyko daugybė pavojų. Puikieji paniekina ir apjuokia, bet atsikeršijimas tyko ant jų kaip liūtas. Naujos vieros sugadintos kaip vilkai. týko. Týkojo kaip šuo ir įkando (prigavo merginą) . Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs tykos. Ko tykai kaip šuo kiškio? I týko kaip voras pry jaučio kulio. Ko tykoji kaip lapė jaučio kulės. Ko tykai it suopis lašo? Ko tykai kaip vilkas avėtyne? Kodėl šuo tyko? – Kadangi jis pinigų neturi. Kad šuo pinigų turėtų, netykotų. Kad šuo pinigus turėtų, tad netykotų. Raudonas kabo, pūkuotas tyko.

2. patyliukais slinkti, sėlinti: Vaikas týkoja ir įstyrina pamažu į trobą. Ko týkoji kap vagis iš pasalų?. Balsas turi būti ramus, tykojąs, bet jis dreba. Ir týkos kaip lapė vištą pagauti.
týkojančiai. Jos balsas skambėjo apmaudingai, su pagieža, kažkaip tykojančiai.

3. laukiant žiūrėti, sergėti: Taigi čia reikia týkot, kol privarva viedras [vandens]. Aš týkau, kada jis į tą pusę atsisuks. Týkoju, týkoju, negaliu sulauktie. Aure, visi stovi, týko: kad iškeltų [prekių],
tuoj pirktų. Ans týkojo, kumet Ripalis pareis, o Ripalis lovo [je] gulėjo. Ana týko [ja],
ans pakavojo tus piningus. Prieš smertį ir tykojo visi kaip gančiai sustoję, kur jis padės [pinigus]. Dabar jau reikia týkot, kad gautum pirkt, jau visi išsigraibė. Tei [p] tu tykok dabar prie durių, kaip bus atdaros durys, aš įlėksiu į namus. Dagikė, matyti, tykoja toliau (laukia, ką dar pasakys) . Dvi makoja, dvi tykoja.

4. žiūrėti, laukti patogios progos (norint ką padaryti), taikytis: Žąsys nieko nedaro, o žąsinas tik ir týko až blauzdos pagriebt. Kai išleidžia art ūkinykai, tai týko tik apliet artojus [vandeniu]. Ot juodnugarė boba – tik týko piktumus sukelti. Aš týkojau až ausų to kiškio pagaut. Týkoja, kad kas pavogt. Dabar visi tik išgert týko. Tykojau ir tykojau ir vis da nerandu kada, neprisitaikau. Jie žmogų týko iš gero kelio išvest. Tokie žmonės kartais tvirtina, būk visokios „dvasios“ tykojančios žmones užnikti ir jų kūnus pagauti savo tarnybai. Vieną piršlį… pasodina kampe saklyčios prie durų ir dėl juokų týkoja nu jo pavogti karvolių ir gėrius, kuriuos su savimi atvežė. Vai tu pylelė, raibas paukšteli, tyko tave nušauti. Erelis jau tykoja tau paršelius pagrobti. Kitą sykį žmonės norėdavo, kad sektųsi gyvuliai, tykodavo Kūčių vakarą pavogti iš kito tvarto mėšlų. Žvejys tykos žuvį nučiupti. Kiekvienas tokios merginos tyko nusiskinti kaip uogos. Karalius po geležine asla buvo ugnį pakurdinęs, juos gyvus iškepti týkodamas. Týko mumis maras grobti, kur mes beišbėgsma. Teip ir týko kaip gegužė kito lizdan. rengtis, taisytis: Jau ir aš kaip ir týkau sirgt. Įleisk vištą kūtėn, mat týko dėt.

5. laukti, tikintis ką gauti, ką įvyksiant, atsitiksiant, viltis, trokšti, norėti, siekti ko: Teip i týko, ka ko duoč. Reikia týkot, ka duotų kas gert, o kai pačiam pirkt – prasigersi. Netýkau, ka kas duotų, nėkam nesiskundu. Ana tykója, kad duot kas ką. Ilgai Petriukas taip sapnavo ir kankinosi, nuolat tykodamas, ar neatsitiks proga su Ievute susitikti. Anys be Kristaus tyko išganyti būti. Daba iš visko tik naudos týko, neprisišauksi. Tykojam to šieno, tai ir einam dirbt [į kolūkį]. Danė vis valkiojas – gal i ji týko tos pievos. Visi týkoja pinigų. Tu týkojai gražios burnos (gražaus vyro) – ir gavai! Týko siuntinio kaip ubagė. Man neduoda – aš išeidavau, netýkodavau [baigtuvių]. Dideliausis bliūdalis kastinio padėtas ant stalo; aš tatai týkojau, nedrįsau prašyti. Aš tavęs neblauksu, nebtýkosu – eisu už kito. Vienas kandidatas, norėdamas būti išrinktu, atsišaukė prie lietuvių, tykodamas balsų. Sulaukusi „panystės stone“ Jėzaus metelių, nusiminusi suprato, kad nėkas nebetykojąs jos vainiko. O štai ir toksai utėlius dolerių týko, kad jį kartais šūtydams samdyti pradėsi. Prižadėjo mokyti vaikus, nėko nu ciecorystės vyresnybės netykodamys. Nesa jūs daugio tykot, bet šitai randase maž. Tuogi vargstąs žmogutėlis tyko atvėsio, pagalbos, palengvinimo. Bevelija badą kęst ir sunkiai vargt negi iž svetimų rankų penukšlo tykot. Samdinykas tiktai tyko bei veizd algos sau pažadėtos. Tada turim dūmoti, idant pamestumbim kožnas piktą savo gyvenimą ir tykotumbim amžino ano ir linksmo gyvenimo, kuris danguje po akim Dievo bus. Nereikia iš kito týkot, kad duotų. Ką čia týkai dabar iš manę? Nieko [seselė] nesumeika, o týko iš ligonio gauti. Šuo kaulo týko. Bet rinkite sau skarbą danguje, kur jo nei kandys nei rūdys gadin ir kur jo vagys netyko nei vagia. Todėlei parduodąsis tenetyko savo parduotojo lobio. | Gyvasčio tykoju, dūšios tykoju. Tykoti kraujo. Visi tyko kraujo, kožnas vija antrą, idant jį pagadintų. Eš tave nenužavinsiu, nei tave paduosiu rankona vyrų, kurie tavo gyvato tyko. Pažiūrėtų žmonės ir pamatytų, kas jie tokie: kas dirbantieji, kas tykantieji. | Mineikienė patenkinta pažvelgdavo į Elzę pro savo akinius ir tuojau į Irenos brolį, tykodama to įspūdžio, kurio tikėjosi. Tyko kai šuo. Tyko kaip šuo, kaip vanagas. Tyko kaip ubagas almužnos. Tykančiam možis, duodančiam dugsis. Kas kito tykos, tas savo neras. Kito netykok, savo neatleisk, tai galėsi gyvent. Svetimo netykok, savo neatstok (neapleisk. nepamesk). Gausi negausi, týkot valna. Duosi neduosi, týkot valnia. Tykančiasis vagis týkojo ir týkos, o turinčiasis turėjo ir turės. Visi tyko iš to biedno artojo. Netýkok iš ubago lazdos. Savo dantis pakabinęs iš kito týko. Aš tavo turto nestýkoju.
datýkoti. ištaikyti progą, tinkamą momentą: Datýkojau naktį, nustvėriau varškės čiūlę i suvalgiau.
ištýkoti

1. išbūti tykojant: Visą naktį ištýkojau kiškio pro jaujos langelį.

2. išlaukus gauti ką, sulaukti: Ištyko [ja] kokį meisgalį ir bėga graužti. Kol ištýkoji par mėnesį [pensijos] tą dvyleka rublių! Braidys braidys tie žmonės per purvynus ir sniegą, kol kuomet ištykos to užmokesčio. Kol tu ištýkoji ko, kol tu gauni, ai ai! Ko tykoji kaip Piksis pri skylės, vis tiek neištýkosi ir nėko negausi.

3. ištaikyti: Ištykoję nelemtą mums valandą.
nutýkoti.

1. sulaukti, pagauti tykant: Katė pelę nutýkojo ir pagavo. Katė tolek sėdi, kolek kurmį nutýko.

2. nutaikyti progą, tinkamą momentą: Išeisi ganyt, užmigsi, nutýkos – ir nujoja arklį. Nutýkojo vienas kabinto [ja] s, kaip ans ten įejo į kertę kabint tą sermėgą. Kelintąkart jai nutykojęs bučiuoja į ranką. Dažnai kas gerą arklį parduoda, ale tik sunku nutýkotie.
patýkoti.

1. slapčiomis palaukti, pasergėti, turint kokį tikslą (ppr. užpulti, susitikti, sugauti): Palauk, patýkosiu aš tave kame ankšto [je] vieto [je]. Patýkojo pavakare i primušė. Jis patýko [ja] tave, čėso turėdamas, britvonas koks. Pareinant patýkosiu, kitei [p] jo nepagausi. Jei kas užmuštų savo artimą tyčiomis ir patykojęs, tokį atitrauksi nuo mano altoriaus, kad numirtų. | Prie durų patykojau einantį iš bažnyčios kunigėlį. Aš noriu jį, pasitykojęs jūroj, sugaut.

2. pasekti, pasaugoti: Patykojo, kur pinigai, i paėmė. Ką dabar tę patýkosi, kada ją atlydės. Tu tiktai patýkok, kap jos maudysis, pasimk sparnus. Da patýkojau – po penkis [rublius už vištą] paėmė gražiausia! Vėl reikia patýkot trečiadienį mėsos.

3. ištaikyti progą: Aš patýkosiu, atimsiu ir pakavosiu knygeles. Led patýkojau aš jįjį prigauti.

4. išbūti kurį laiką tykant. .
pritýkoti.

1. tykojant pagauti, sulaukti, sutikti: Nu, palauk, aš aną kumet nor pritýkosu. Pritýkojau senį už kerčios. Negali tokio pono pritýkotie!

2. prisėlinti: Mikutis prisirinko akmenų ir pritykojęs pašovė Kudliui užpakalinę koją. Reikia pasalūniškai pritykoti, sėlinant kaip katei. Pritýkojo ir kaip griebė ažu kaklo. Pritýkojęs sugrobiau arkliuo už karčių.

3. tykant gauti, išlaukti: Nieko negali pritýkoti – tuščios krautuvės. Žmonių minios, kol ką pritýkoji! Ka savo neturi, iš kito nepritýkosi. nužiūrėti: Jis pritýkojo po prieklėčiu pinigus ir pavogė.

4. ištaikyti progą, momentą, nusitaikyti: Jy pritýkojo ir ištraukė iš kešenės pinigus. Pritýko [jo] pavogt i pavogė. Sargų pačių būta užmigta, o tuo tarpu vagių pritykota apiplėšti. Šuva pasalančius pritýkojo įkąsti. Pritykojęs kada nors užeisiu. Palik, gal kada pritýkosiu laiko ir paimsiu. Nepripratęs ant medžiojimo, negalėjo nieko pritýkot nušaut. Nuejo į tą pačią vietą, kaip ta lapė atejo, anie prisitykojo ir nušovė. Šuo prisitykojo ir, nučiupęs kulną, išdūmė pro duris. Kada kitokart pristýkosi atvažiuot? Pristýkojo bobyna i dukumentus ištraukė.
sutýkoti.

1. tykant pagauti, sučiupti: Ant medžioklės kokį paukštį sutýkoti. Nugi sutýkoju kokią vieną žuvelę. Tikt aš tave kartu sutykosu, priseksu. Bet Zaulas siuntė paslus į Dovydo namus, kad jį sutykotų ir rytą metą užmuštų. Idant Christų Viešpatį sutykotų̃ kalboje, o paskui tatai Jį išduotų vyresnybei.

2. tykojant gauti, sulaukti: Lauk lauk, tykok tykok – iki ką sutýkosi. Sutýkojau ir aš šmotą, tada tada biškį gavau šieno.
užtýkoti. tykant pastebėti, susekti: Kunigas jį užtykojęs, kaip lygiai pro langą įlipęs į kambarį ir, pastatęs šautuvą, vėl išlipti norėjęs pro langą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'datykoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x