datesėti

tesė́ti, tẽsi (tẽsia, tẽsa, -ė́ja), -ė́jo.

1. turėti jėgų, ištvermės kur būti, ką daryti, dirbti, pajėgti, tverti: Stokholme nebetesė́damas, bėgte išbėgau į Daniją. Buvo pirminyku bent pusantrų metų, ale netesė́jo. Kaip da ana tẽsia. Arkliai kasdie rankoj ir rankoj – gi kur jau tesė̃s. Tu silpnas, tu netesė́si su visais. Su kokiu nori vyru tesė́siu [dirbti]. Tavo brolis nètesa dirbt to darbo. Dar jis silpnas, netesė̃s plūgo nuvaldyt. Kaip te mano rankos tesė́davo tokius darbus dirbt?! Kaip tamstos ir akys tẽsa? Kaip tavo liežiuvis tẽsi?! Jau nètesa mano jėgos. Jėgos nebètesi dabar dirbt. Vos tesėjau atsakyti į kapą laiškų. Dabar kunigas liepė važnyčiai važiuoti, kaip tik arkliai gali tesėt bėgti. Nebeturiu kojų, negaliu tesė́t ir valgį jam nešiot. Tai aš atgal kiek tik tesė́damas. Darbe, prastai pavalgęs, neilgai tesė́si. Norėjo skrist par balą, ale netesė́jo ir inlėkė balon. Sveikata nètesa jau. Žagrelė tarė, tuos jautelius barė: – Jūs jauteliai baubuoklėliai, jūs man netesė́sit.

2. būti patvariam, laikyti, egzistuoti: Gurbas da tesė̃s mano amžiui. Nebekokie burlečiai, ale šiąžiem da tesė̃s. Smala žino – kad par taũ rūbai ir nètesa. | Karalystė be tikėjimo negal tesėti. Rytuose gi tesėjo persekiojimas, iki baisi liga nesulaužė Galerijaus žvėriškumą.

3. pakankamai turėti, pakakti išteklių, užtekti ko: Kur čia visiems tesė́si. Dievas, Dievas – Dievas kurgi visiem tesė̃s! Iš kur aš tesė́siu visiem saldainių?! Uzbonėli ilgakakli, ar tu man tesė́si? Da būčia pamylėjęs, kad bačkelė būt tesėjus ir ryto dienelę. Tu svirneli šimtakarti, ar tesėsi man? |

4. laikyti (žodį, pažadą): Per daugybę darbų negali žodžio tesėti. Duotą žodį reikia tesė́ti. Ką jis pasako, tai ir tẽsi. Tesė́tinas žodis. Dėl to ejo [dirbti],
kad jai butą žadėjo, ale mat tesė́jo, gavo. Teta, žadėjusi paremti Mariją pinigais, pirko namą ir savo pažadų nebetesėjo. Žadėta – netesėta.

5. padaryti, įvykdyti: Aš tavo norus tesėsiu. Žmogus ne save nupeikia, tik tai, ko jis nètesi.

6. trukti, tęstis: Šitep dar tesė̃sis: tai palis, tai su perkūnija.
atitesė́ti, atìtesi, -ė́jo. attesė́ti, àttesi, -ė́jo. atatesė́ti, atàtesi, -ė́jo.

1. išlaikyti, ištesėti (žodį, pažadą): Aš savo žodį attesė́jau, kiek man galima buvo. Attesiu žodį. Attesėk, ką kalbėjęs esi. Ką pasižadėjęs attesė́ti. Jis attesa, ką jis pažadėjęs! Attesu pažadą, ką pažadėjau. Savo pažadėjimą jis mums vargiai attesės! Prisiegą neattesu, laužiu. Kursai daug pažada, tas menkai attesa. Kas pažadėta, tur ir būt attesėta. Kas Dievo žadėta, bus ir attesėta (atitesėta). Pažadėk, o neattesė́k – būsi amžinas bičiulis.

2. atlyginti, užmokėti, grąžinti: Skolą attesu, užmoku. Iškadas attesėti. Bet jis ne šykštuodamas taip menkai pasielgia, bet kad vyriausybei, kas jai reik, attesė́tų. Kodėl jūs gerą su piktu attesėjot? Attesėti vargus tiems, kurie juos vargina. Kas Dievo žadėta, bus ir attesėta. Už tai privalysiu tamstai atsitesė́ti. Dievui vis atsitesėjo ir seną skolą užsimokėjo.

3. padaryti, atlikti, įvykdyti.

4. pasiekti: Caras Ivanas II, kiek turėdamas spėkų, stengėsi tai atitesėti.

5. laiduoti, garantuoti.
datesė́ti, dàtesi, -ė́jo.

1. ištesėti 1: Jam vėl davė darbo, jėgu datesė̃s, tai nors kiek užsidirbs. Tu nedatesė́si sulig jos. Kaip te kojos datesė́davo – šitiek vaikščiodavom. Mažas mano viekelis, didis tavo kelelis – nedatesė́siu. Jie datesė́jo iki galo prisiektoje vienybėje.

2. išlaikyti, išbūti patvariam: Datesė̃s tau ir šitiej batai.

3. ištesėti 3: Jonukas priežado nedatesėjo.
ištesė́ti, ìštesi, -ė́jo.

1. užtekti jėgų, ištvermės, ištverti, pajėgti ką daryti, dirbti: Mūsų pusbernis dar neìštesi sulig dideliais darbo dirbti. Jeigu aš stosiu su jaunu vyru, neištesė́siu. Jie išmirė, neištesė́ję sunkioje ir ilgoje kelionėje ištrėmiman. Sirgo sirgo, neištesė́jo i numirė. Padabosiu, ar tu ilgai sausais dantim ištesė́si. Vien tik inbedus akis [į knygą],
nu kap te možna ištesė́t?! Nežinau, kiek ilgai jis ištesė̃s šėrikaudamas. Galgi žmogus žvėris – tiek ištesė́t! Ant pat gyvenimo slenksčio pakirsta sveikata negalėjo ilgai ištesėti tokių vargų ir darbų. Sarbentai visi ištesė́jo, o obelys nušalo. Mislija sau: kaip čia da man dvi naktis reiks ištesėt! Sunkiausia jų našta tenka žemaičiams, bet jie vieni negali ištesėti.

2. ištekti, išgalėti, įstengti duoti, atiduoti, pajėgti ką daryti: Aš negaliu ištesė́ti pagal tavo norą, t. y. stavoti. Tėvai ištesėjo nusamdyti man kambariuką ir leisti mokytis. Ne tik sau duonos uždirbdavo, bet ir mane ištesėjo leisti muzikos mokytis. Geresnės medžiagos prieglauda pirkti neištesėjo. Kiek kuriam žmogui duoti žemės, įstatymas nenurodė, matyt, buvo duodama tiek, kiek žmogus galėjo ištesėti prievolių. Jeigu tėvas ištesė́jo tą pasogą, tai gerai. Sako, visi vaikai gali ištesė́t tau po dešimts rublių – ir alga. Nežinau, ar ištesės mano kišenė [pinigų] kelionei, kaip man pasiseks. Tau, be to, daugiaus paliepta, nekaip tu gali ištesėti. Aš neišsìtesiu taip plačiai gyventi. Duonos nusipirkau, o mėsos neišsìtesu nusipirkt.

3. išlaikyti (pažadą, žodį): Ne laužyt žodį ir ne laužyt priesaiką – jūs reikalaukit ištesėti žodį. Ana ką pažada, tą ìštesi. Žodžio neìštesi – melagis, ir baigta. Ištesėk žodį man tarnui tavo. Dėdė žadėjo, o neištesė́jo, t. y. nedavė, ką žadėjo. Pažadėt tai lengviai pažada, tik ištesė́t tai sunkus žmogus. Mislijau, žadėjau davatkėlė būti. Kad tik ištesėčia! Ir ištesė́jo tatai, ką kitur žadėjo. Ištesėk mums savo meilingus žadėjimus. Dievas visagalis ne tiektai Jonui, bet ir mumus visiemus ištesėjo žodžius ir žadėjimus savuosius. Lengva pažadėt, sunku ištesė́t. Nežadėk daugiaus, kad galėtum ištesėt. Pažadėta – patiešyta, neištesė́ta – nesugriešyta. Daugiau ištesėk, mažiau prižadėk.

4. padaryti, atlikti, įvykdyti: Visas sąlygas ištesė́ti. Šioje kovoje sąjungininkų nerasi: reikia pačiam vienam ištesė́ti. Neištesėsi, ką nori, ko užsigeidei. Daug bandė, nė viens n'ištesė́jo. Ištesė́ti ką apsiėmęs. Darbą pradeda ir ištesa. Neklausei balso Viešpaties ir neištesėjai karščio rūstybės Jo prieš Ameleką. išsipildyti, įvykti: Ant jo nesang visi žodžiai Zacharijošiaus prarako, evangelijoj toj šventoj priminto, reiškiai išsitesėjo ir pasirodė.

5. atsilyginti: Turėjo ažu savo kaltes ištesėt.
patesė́ti, pàtesi, -ė́jo. patverti, pasilaikyti.
pritesė́ti, prìtesi, -ė́jo. pakankamai turėti, ištekti, užtekti: Kur tu čia pritesė́si tokiai aibei! Visiems reikia pritesė́ti, visi aptaisyti. Tai valgytų kiaušinius su sviestu – kas gi čia visiems smetonos pritesės. Jeigu du šimtai žmonių būtų, tai kurgi alaus pritesė́si! Kad ir plyštumei bedirbdamas, tuo tarpu nepritesėsi nė žinių, nė to vadinamojo apšvietimo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dateseti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x