dastigti

.
stìgti, stiñga (steñga, -sta), -o. trūkti, stokoti: Duonos stìgę buvom. Vandenio šulny stengù. Jie pinigų stìgo kelionei. Mes [v] andenio nestìgsme. Stiñgam apynių: vieną alų padarėm, i nebėr. Nestigo sena močiutė gailių ašarėlių. Jam žėdną pavasarį stìgsta visa ko: duonos, šieno, medžių. Nestinga man jų. Trečias pavasaris pašaro stiñga gyvuliam. Per mus malkų tai nestiñga. Jam pasakų nestinga: sako ir sako. Rudenį vėjo nesteñga. Dažnai kentėjo badą, stigo kuo apsivilkti. Gal stiñga jiem [proto],
kad teip daro. Mokytojų tuomet visur stigo. Jiems drąsos stinga. Žmogui juk niekad vilties nestinga!
gérvės (gegùtės) píeno stiñga. Stigo jiems gal tik gegutės pienelio. Visko yra, tik gérvės píeno stiñga.
peñkto bálkio stiñga. yra neprotingas. .
apstìgti. truputį pritrūkti: Apstigaũ šieno. Su valgiu apstigo vakar. Jau apstìgom malkos. Šiemet visi aplinkiniai šulniai [v] andenio apstìgo. Gal jau valgyt mergiotė apstìgo? Rūteles skyniau, vainiką pyniau, rūtelių apstigau. Žiemą, kai darbo apsisteñga, subatom nedirba.
dastìgti. pristigti, pritrūkti: Dastìgo pavasarį pašaro.
nustìgti. neturėti: Anas [miškelis] pavadinimo nustìgęs.
pastìgti.

1. kiek pritrūkti: Pastìgo duonos pavasarį. Malkų kad pastiñga, tai pats prikapoja žabelių. Kai aš pastigsiù pašaro, jūs man duosit. Kap ko pastìgo, i važiuoja vaikai namo. Tabokos pastigaũ. Vakar duonos pasistìgom.

2. netekti (negrįžtamai): O kai pastigaũ tikrų tėvelių, tada pažinau didį vargelį.
pristìgti.

1. pritrūkti: Pristigaũ šieno pavasarį. Pristigom grūdų duonai. Kai pristiñgam duonos, einam skolyt. Pristigsì – ateik, duosiu, tik nevok. Baigiam pristìgt ir lašinių. Pristigaũ pakrato, tai ajerais pakračiau. Šiemet žiemą išmirė [bitės],
nebėr – maisto pristìgo. Pavasarį, būdavo, vis pristeñgam visų galų. Nepristiñgam: yr i yr vandenio. Regis, aiški ūlyčia, eini eini ir pristingì kelio – tvora skersai ažtverta. Kalbėjo kalbėjo, dabar jau kalbos baigia pristìgt. Aš tai greit pristengù kantrybės su vaikais. Tik rodos pristìgus su teta gyvent. Pristigs pristigs sesutėlė žaliųjų rūtelių, tik nepristigs motinėlė gailių ašarėlių. Kai pristigsì duonos, dantis ant tvoros pakabinsi. Nedalyk kitiem proto – pats pristigsì. Man pristìgo pinigų. Kaip te nebepristiñga to lietaus! Kada gi pekloj smalos pristìgo?

2. netekti (negrįžtamai): Gerai gyvenau, kol vyro nepristigaũ. Kai karvės pristìgom, buvo sunku. Tai ką, jau daikto pristigaĩ, kad čia atejai. Dabar jauni pristiñga dantų. Šiteip dirbdama ir sveikatos pristigaũ. Akių pristigaũ, vilnas peržiem verpdama. Ir akių pristigau beverkdama. Negalvojau, kad kojų pristigsiù. Anas anksčiau pristìgo tėvų, aš vėliau.

3. prispirti: Kai pristìgtų bėda, tai gal ir dabar da nueičiau. Vištai pristìgo kiaušį dėti, strokas.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>stìgti, </b>stiñga (steñga, -sta), -o. <span class="explanation">trūkti, stokoti: </span> Duonos stìgę buvom. Vandenio šulny stengù. Jie pinigų stìgo kelionei. Mes [v] andenio nestìgsme. Stiñgam apynių: vieną alų padarėm, i nebėr. Nestigo sena močiutė gailių ašarėlių. Jam žėdną pavasarį stìgsta visa ko: duonos, šieno, medžių. Nestinga man jų. Trečias pavasaris pašaro stiñga gyvuliam. Per mus malkų tai nestiñga. Jam pasakų nestinga: sako ir sako. Rudenį vėjo nesteñga. Dažnai kentėjo badą, stigo kuo apsivilkti. Gal stiñga jiem [proto], kad teip daro. Mokytojų tuomet visur stigo. Jiems drąsos stinga. Žmogui juk niekad vilties nestinga! <br/><b> gérvės (gegùtės) píeno stiñga</b>. Stigo jiems gal tik gegutės pienelio. Visko yra, tik gérvės píeno stiñga. <br/><b>peñkto bálkio stiñga</b>. <span class="explanation">yra neprotingas. </span>. <br/><b>apstìgti</b>. <span class="explanation">truputį pritrūkti: </span> Apstigaũ šieno. Su valgiu apstigo vakar. Jau apstìgom malkos. Šiemet visi aplinkiniai šulniai [v] andenio apstìgo. Gal jau valgyt mergiotė apstìgo? Rūteles skyniau, vainiką pyniau, rūtelių apstigau. Žiemą, kai darbo apsisteñga, subatom nedirba. <br/><b>dastìgti</b>. <span class="explanation">pristigti, pritrūkti: </span> Dastìgo pavasarį pašaro. <br/><b>nustìgti</b>. <span class="explanation">neturėti: </span> Anas [miškelis] pavadinimo nustìgęs. <br/><b>pastìgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pritrūkti: </span> Pastìgo duonos pavasarį. Malkų kad pastiñga, tai pats prikapoja žabelių. Kai aš pastigsiù pašaro, jūs man duosit. Kap ko pastìgo, i važiuoja vaikai namo. Tabokos pastigaũ. Vakar duonos pasistìgom. <br/>2. <span class="explanation">netekti (negrįžtamai): </span> </span> O kai pastigaũ tikrų tėvelių, tada pažinau didį vargelį. <br/><b>pristìgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pritrūkti: </span> Pristigaũ šieno pavasarį. Pristigom grūdų duonai. Kai pristiñgam duonos, einam skolyt. Pristigsì – ateik, duosiu, tik nevok. Baigiam pristìgt ir lašinių. Pristigaũ pakrato, tai ajerais pakračiau. Šiemet žiemą išmirė [bitės], nebėr – maisto pristìgo. Pavasarį, būdavo, vis pristeñgam visų galų. Nepristiñgam: yr i yr vandenio. Regis, aiški ūlyčia, eini eini ir pristingì kelio – tvora skersai ažtverta. Kalbėjo kalbėjo, dabar jau kalbos baigia pristìgt. Aš tai greit pristengù kantrybės su vaikais. Tik rodos pristìgus su teta gyvent. Pristigs pristigs sesutėlė žaliųjų rūtelių, tik nepristigs motinėlė gailių ašarėlių. Kai pristigsì duonos, dantis ant tvoros pakabinsi. Nedalyk kitiem proto – pats pristigsì. Man pristìgo pinigų. Kaip te nebepristiñga to lietaus! Kada gi pekloj smalos pristìgo? <br/>2. <span class="explanation">netekti (negrįžtamai): </span> </span> Gerai gyvenau, kol vyro nepristigaũ. Kai karvės pristìgom, buvo sunku. Tai ką, jau daikto pristigaĩ, kad čia atejai. Dabar jauni pristiñga dantų. Šiteip dirbdama ir sveikatos pristigaũ. Akių pristigaũ, vilnas peržiem verpdama. Ir akių pristigau beverkdama. Negalvojau, kad kojų pristigsiù. Anas anksčiau pristìgo tėvų, aš vėliau. <br/>3. <span class="explanation">prispirti: </span> Kai pristìgtų bėda, tai gal ir dabar da nueičiau. Vištai pristìgo kiaušį dėti, strokas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.