dasiekti

.
síekti, -ia, -ė (-o). siẽkti.

1. stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui iššluoti. Síeko uzbono, numetė stiklinę. Žiedelį siekiaũ ir pats nuskendau. Siẽks, siẽks rankytėm [vaikas],
kolei pasiekia, ir pasiema. Nugriuvęs ir tai da siẽktumei. Jis síekė smaliūgu pirštu pasidažyti medaus. Vedama gulti, tai gražiai eina, siekiama bučiuoti, apsikabina. Siekė rankos pabučiuot. Síekia bučiuoti ranką. Jis siekė manę mušt. Ėmė lazdom jį siekt, mušt, ale per tą rėžį nepasiekia. Lapė kap siekia žąsiną. ir šiton duobėn inlekia. Dobilai nupjauti apgrabom, kur síekta, kur nesíekta. Jis pasistiepęs siekė prie lašinių. Pavasarį pačios rankos darbo siekia. Irgi praryt mano dūšią vis į patalą síekė. Raulas siekė į kišenių ir padavė moteriškei šimtinę. Ot, siekite velyk už kokio užkandžio. Bau nebus jis siekęs savo ranka artimojo savo lobio. Šitai sieks tavęs virvėmis, ir tu būsi tomis rištas. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia. Kurisai su manim siekia ranka ing bliūdą, tas mane išduos. Kunigo ranka toli siekia. Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia. Siekdamas duonos, pieną palieji. Nesiẽk duonos par pyragą (nesitenkink kukliu, jei čia pat yra geriau) . Siẽkia ne tan bliūdan (nori pritapti ten, kur nedera) .
siektinaĩ. Eglininkų pilkalnis su karčia nesiektinai gilią skylę turėjęs. Važiuoju per upelį, arklys siẽkės gert, aš neleidžiau, ir ažsinotūrijo. imti, traukti iš kur: Jeigu žmona siẽkia duoną iž pečio, žu trijų kilometrų kvepia.

2. liesti, prisitikti, visai prie ko priartėti: Jo barzda bemaž síekia žemę. Plaukais apaugęs, pražilęs, nosis jau beveik burną siekia. Žemę jau ramsto, rankom siekia [senutė]. Varpos net žemę siekia, o pjaut vis neprisrengia. Vakar an Papilį važiavom, tai jau labai siẽkia [rogės žemę]. Triušių nugaros síekia gardo viršų, i susivėlė. Tai aukštas vyras: galva lubas siekia! Nesíeko vaikas stalo. Dar tėvo bambos nesiekia, o jau baisus vyras. Jau pupa síekia lubas. Čia dugno nesíeki. Stojos kalnas toks didelis, kad viršūne savo siekė dangaus. Saulutė dar toli nesiekia žemės. Vanduo siekė kaklo. Jų gryčios gaisras nèsiekė. Arklys siekia avižas (pririštas netoli avižų) . Pavedė jam plačią, jūras ir Kuršą siekančią parakviją. Žiemgaliai siaura juosta jau siekė jūros. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagautau! Teip jau skauda, tiesiog širdį síekia. Šaltis tarytum ir kaulus jau siekė. Tą dryžį (megztinio raštą) galėjau síekt (išmegzti, iškelti) ligi krūtinės. Su karčia dangų síekia (neturėdamas iš ko, stengiasi eiti mokslus, nori iškilti) . Šunies balsas dangaus nesiekia. Tam pėtnyčia (gavėnia), kas kojom žemės nesíekia. Kad tu [eidamas] kojom žemės nesiektái! Keturi broliai nesiekia nei žemės, nei dangaus. Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą. Iš kaimynų dažniausiai lankydavo piršlį Šešiapūdį, su kuriuo ir žemėmis siekėsi. Šlavančių kaimo laukai su ežeru síekiasi. Šaka su šaka síekias obelų – negerai. Debesys síekas su žeme (slenka žemai) miglotoms dienoms. kliudyti: Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį siekė. žymę padaryti: Su tiek malkų nieko nesiẽks: nė puodai neužvirs, nė duona neiškeps.

3. stengtis ką užsibrėžta vykdyti, laimėti, įgyti: Tvirtai siekti taikos. Síekti galima įvairių tikslų. Žinok, laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia. Siek prie idealo tik doro ir aukšto! Jurgis šarpiai parejęs siekė aukštesnių mokslų. Síeko, síeko aukštojo mokslo, ale nepasieko: susirgo ir metė. Tautos laimė yra aukščiausioji siektina vertybė. Žėdnu būdu nesiekite … sosto. | Siekiamoji aplinkybė (tikslo aplinkybė). Ilgai pasakojo Triobius, siekdamasi aiškiai iš padugnių iškloti viską. Lietuvos kunigaikščiai siekdavosi žmoniškai apsieiti su Maskvos kunigaikščiais.

4. tęstis, trauktis: Oi čia toli siekia šitas miškas.

5. žvilgsniu apmatyti, apžvelgti, aprėpti: Laukas ir laukas, kiek tik akys siekia. įžvelgti: Jo akys siekė toli priekin. Žinau aš, kad merginų akys siekia giliai, net pereina per akmenį ir plieninius šarvus. įkyriai žiūrėti: Tai nemeilus žmogus: akim tik siekia, net tie jo bumbuliai lenda.

6. apimti, aprėpti tam tikrą sritį: Jo valdžia toli síekia. Tas įstatymas síek (grieb) atgal. Nerimta būtų dėl tų kelių žodžių daryt kažkokias toli siekiančias išvadas.

7. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus, skaičiaus, dydžio ribos: Pirmieji Lietuvos meno kūriniai siekia naująjį akmens amžių, t. y. kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą. Kiek siekia mano atmintis, Pilotiškių kaimas jau buvo išsiskirstęs į viensėdžius. Atsiminimai siekia atgal bent kelias dešimtis metų. Jau keturiasdešimts metų síekiu. Jis siek į penkioliktą metą. Grumstai siekia galvos dydžio. Dvidešimti penki myteriai gilumo síekė. Mažu tu mieros nèsiekei (per žemas buvai, kad neėmė į kariuomenę) ?. Kūda mėsa síekias viršaus trisdešimt kapeikų.

8. šauktis, kreiptis, ieškoti: Jeigu negerėtų sveikata, reikia siekti gydytojaus. Terp sau nesutinka, sūdo ištol síekia. Jau daugiausia gaunam į Raseinis síektis. Ten žmonės susirgę nesisiekia gydytojo, o ieško burtininkų ir žiniuonių pagalbos.

9. vykstant patekti kur, prieiti, privažiuoti: A tuomi keliu eidami síeksma Skaudvilę? Kaži, a tas autobusas Naumiestį síeks? Ilčiūnų nesiẽksma, važiuosma po tiesumu per mišką. Visur nuvažiuoja, siẽkia net Vilnių. Estiją tai nesíekot. Iš Stačiūnų sodžios išejęs, siekiau Pakruojo parapijos ir pakliuvau į Narkūniškių ūlyčią.

10. eiti, vykti: Pavalgėm, pailsėjom ir namo síekėm. Reiks man ryt į Gižus síekt. Tu, sakai, eisi laukais, o aš tai in kelią síeksiu. Kiek Kėdainiuose moka, nežinau, – mes nesiẽkiam ten. Jau síeksiuos ir aš namučių. Mums vis jau geriau nauju keliu siektis, nei grįžti.

11. tekėti, bėgti: Vilija žu Vilnios Nemunan siẽkia. Alantas síekas į Mostaičius.

12. turėti reikalų, palaikyti santykius, bendrauti: Joms nereikia siektis su vyriausybės įstaigomis. Žmogus yra draugijos narys, nuolat augąs, bręstąs, kasdien siekdamasis su įvairiais žmonėmis.

13. būti taikomam: Anie [įpareigojantys] žodžiai lygiai siekia ir apaštolus, ir jų paliktinius.

14. prilygti: Kaunas tolie nesíekia Vilniaus.

15. tiesti (ranką): Siek še tavo ranką ir paguldyk aną ing mano šoną. Siek še pirštus tavo ir veizdėk mano rankas.

16. matuoti ištiestomis rankomis: Sieksnį síekti. Síek dabar tu, aš jau savo atsiekiau.

17. smarkiai eiti, bėgti, skuosti: Laukais, pievom siekia, tik ne keliu, kur visi eina. Kad siẽkia, tai siẽkia žmogelis!

18. suduoti, tvoti: Iškart, būdavo, tik pasibara, o dabar jau ir kartin siekia. Beržinį nutvėręs, tuo kaip koks razbaininks man per nugarą síekė. Per ausį siekti. Kai aš siẽksiu per pakaušį, neši kai arbūzą. mušti, bausti: Kad viena ranka sieki, su kita paglostai.
dantìs (dantỹs) dantiẽs (dañčio) nesíekia. Tep sušalę – dantỹs dañčio nesíekia.
į šìrdį síekti jaudinti, graudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį?
kíek síekti labai greitai (bėgti): Pasileidova lėkti kiek tik siekt.
kójomis žẽmės nesíekti. labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kojom žemės nebesiekiu.
kójomis žẽmės nesíekdamas labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas. Vaikas iš džiaugsmo parlėkė namo, kojom žemės nesiekdamas.
kójos žẽmių nebesíekia labai norisi šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kójos žẽmių nebesiẽkia.
kulnaĩs žẽmės nesíekti. būti mirusiam.
kulnaĩ žẽmės nesíekia. Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia.
péntimi ùžpakalio nesíekti smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi.
nèt pãdai šikìnę síekia smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia.
prõto (rãzumo) síekti būti protingam: Gal aš durna? Aš gi da prõto siekiù! Kai siẽks protẽlio, tai ir sustupės (kai suaugs, surimtės) . Siekeĩ rãzumo, kad iteip padarei. Būt siẽkęs rãzumo, būt gerai užšukavęs per nugarą [lazda] ! Kad anas būt razumo siekęs, tai būt turėjęs pinigų.
rankà síekia trokšta, geidžia ko: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė.
apsíekti. apsiẽkti, -ia (àpsiekia), àpsiekė

1. apimti, aprėpti ką dirbant: Reik apsiekti tinklu visą ežerą, jei nori žuvies sugauti. Nedidelis, apsíekamas duburelis, o žuvų – su rankoms kabink.

2. rankomis apglėbti, apkabinti: Ąžuolas toks storas įaugo, ka jau neapsiekiu.

3. apkalbėti: Liežuvį gerą turėdama, tai viską àpsiekia, visą svietą, ale neatsigrįžta savo uodegos pažiūrėt.
atsíekti. atsiẽkti, -ia (àtsiekia), àtsiekė

1. įstengti paimti, paliesti ką toliau esantį: Tai savo ranka n'atsieksi.

2. paliesti, prisitikti, priartėti: Kraštą atsíekti, prie krašto prisigauti. Langelis buvo aukštai, atsiekti jo nė vienas negalėjo. Jau su šakelėm nebegali atsiekti, aukštas strėkis, – paimk daigslį ir paduosi. [Akmenėliai] didžiai garsingai nusiskambėdavo, ypačiai dugną atsiekę. Apyvarai atsiekė iki pusės blauzdos. Siek, ar atsieksi ligi manęs. Jo širdis pavydo n'atsíekiama. Tas kaimas netoli, su ranka gali atsíekt. Ožio ragai lubas atsiekia. Čia pušynėlį molis atsisiẽkia. Atsisíekti yra kits kitą dagauti, susieiti.

3. pasiekti 3: Aš darau visą, kad tik tikslą atsíekčiau. Nelabas pasikėsinimas netapė atsiektas. Galiausiai tikt neatsieki, ką nori. Jei kokiu būdu atsiekčia prikėlimop iš numirusių.

4. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Tas buvo ir mano metus atsíekęs, kai mirė. Jaunikis buvo jau keturiasdešimtąjį metą atsiekęs.

5. kreiptis į ką: Nei mes jų atsisiẽkiam, nei jie mums reikalingi. Pažyčyk jam dabar ratus – taigi ar aš kada pas jį atsisieksiu? Kaipgi dukteriai viską paliks, kad sūnūs atsisiẽkia (atsišaukia, pretenduoja) .

6. prieiti, privažiuoti, pasiekti: Mergi dvi laimingai namus atsieko. Alytų àtsiekė su kopūstais (nuvežė parduoti) . | Tamstos atviras raštelis … mus atsieko (atėjo, gavome jį) .

7. nueiti, nukakti: Reikia jam ir atsiẽkt tep toli – kiba šunès kojas turi!

8. atmatuoti sieksniais: Tos virvės atsíek penkis sieksnius ir nupjauk.

9. atmirkyti, atlyti: Palis kiek, ir atsiẽkia žemę – gali art. Jau sausa [žemė] nebeatsìsiekė, palaida kaip pelenai.

10. užkliudyti, apkalbėti: Du susiėję ir trečią atsiekia. Kalbėkis apie savę – kam tuoj kitus atsisiekt?! Jinai net mirusius atsisiẽkia, i tie jai už liežuvio užkliuvo!

11. ateiti garsui, girdėtis: Te gal ir šaudydavos, bo atsisiẽkdavo antilerija (artilerija) .

12. suprasti, suvokti: Šis prasidėjimas nė vienu žmogišku protu neatsiekiamas yra. Tai savo protu negali atsiekt. Tai savo išmintimi n'atsíeksi. Tu mokslą mano atsiekei.
dasíekti. dasiẽkti, -ia (dàsiekia), dàsiekė.

1. paimti ką iš toliau: Eik tę iš po laškos dasiẽk paklotę – išgniaužysi (išskalbsi) . Nedasíeko vaikas, ko norėjo. Palindo po eglaite, dasìsiekė kortas ir kortavoja.

2. priartėjus paliesti, prisitikti: Pasodyk [vaiką] aukščiau, kad kojom nedasiẽkt žemės. Paskui [pupa] augo, augo, net jau stogą dasiekė. Vidurin upės ineisi, tai ir galo nedasieksi. Nu jau lubų nedasíeksi, nevark. Saulė jau žemai, sekas kačerga dasiekt.

3. pasiekti 3: Jug i mokyklo [je],
kas ukatą tura, viską dasíeka. Niekur nei žolelių kokių nedàsiekiau (negavau) .

4. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Dasiekusiai dvylekos metų liepė tėvai aveles ganyti.

5. nueiti, nuvažiuoti, nuvykti: Už kiek kilometrų dasiekia (nueina) . Alsa ištvino, niekaip negalėjau pas juos dasisíekt. Arkliu turiu dasisiekt.
įsíekti. įsiẽkti, -ia, į̃siekė

1. įkišti ranką, norint ką paimti: Įsíeko į kišenę, čiupt už piningų. Dar̃ tu tę insiẽk tan urvukan, kad mandras!

2. įsiskverbti, patekti: Mes neįstengiame teip giliai įsiekti mislimi. Jie tačiau geisdavo veikiau įsiekti į kitojo namą.

3. įsigyti, įsigyventi: Jau buvo įsisiekę į tūkstančius. Mes buvom įsisíekę į gerus arklius. Ogi aš į kiaules įsisieksiu (prasimanysiu jų) .

4. prasigyventi: Sunku insisíekt.

5. suduoti, įkrėsti: Man kaip insiekė gerai rykšte, tai ir labai ažusopo.
išsíekti, išsiẽkti, -ia, ìšsiekė

1. ištiesta ranka paliesti ką viršuj, aukščiau esantį: Išsiekti galėjai par žiogrį – tokio buvo aukštumo žiogriai. Aukštai, neišsíeksi lig viršaus. Kark lašinius kap išsiẽkt, kad katinai nepasiekt. Arklys kap griova, didžiulis didžiulis – kap ranka išsiẽkt geram (dideliam) žmogui.

2. išmatuoti tam tikrą skaičių sieksnių: Du sieksniu išsíeksi – toks sijonas. išmatuoti (sieksniais): Sieksnių neišsieksi sijono – tokie buvo plati.

3. išeiti, išvykti: Tokie ir išsiektų ant rinkaus.
kíek (kaĩp) išsiékia (išsíekti) labai smarkiai (bėga, važiuoja): Mačiau, nulėkė pora [arklių] kíek tik išsiẽkia. Mačiau, lėkė kap išsiekt, kažno kur jau.
nusíekti.

1. ištiesta ranka paliesti ką toliau esantį: Ištiesk manęsp tą ranką, kuri į bedugnį nusiek. Su savo ranka nusieks tave gelbėti. Nenusiekiamas. Bobos liežiuvis tiek ilgas, kad visur nusieks.

2. nusitęsti, nusidriekti: Milžingirė … tolokai į pat Jūrę nusiekė. Jojo meilės aukštumas iki pat dangaus nusiek.

3. aprėpti, apimti: Mano akys toli nusíekia, numato. Pūčka toli neša, siekia, nusíekia.

4. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus ribos: Šita žegnonė nusiek ir į čėsų tolumą.

5. nusklisti. Ak, mano balsas kad nusiektų, kur saulė stov po dangumis.

6. nueiti, nuvykti: Ar nusíeksi taip toli šiandien, t. y. ar nueisi? Kas dabar nusiẽks į tą miestą tokiais keliais!
pasíekti. pasiẽkti, -ia (pàsiekia), pàsiekė.

1. ištiesta ranka ar kuo kitu paimti, paliesti ką toliau esantį: Aš pasieksiu obalį. Pasíekiau duoną nuo lentynos ir padaviau. Pasíek iš palovės man batus. Po balkiu yla pakišta, bet nepasiekiu. Ištiesė ranką ir pasieko knygą. Miršte užmiršau [saldainius],
o anie. pasíeko i trauka. Imkit ko pasíekdamos. Kur aukštai [vyšnios],
nepasíekau – kas tę prilips. Sakydavai, jau aukštai iškilo mėselė, nebegal pasíekt, nebė [ra] mėselės [rugpjūčio mėnesį]. Mažas greičiau išlenda, didelis pasíekia. Vilkas įsilipo į žabangas, bet, žąsies nepasiekęs, vitimst ir pasikorė. Šuva [pririštas] gali pasíekti: už tų ilgų blauzdų kai griebs! Prauskis ir trinkis! kur nepasíeksi, aš padėsiu. Te, turėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį. Netoli buvo [pensija],
tik pasiẽkt – i negavo (nebesulaukė, mirė) . Akys mato, bet rankos nepasiekia. Nori poną Dievą už kojų pasiekt (daug aukoja bažnyčiai) .
pasíekiamai. Nuo krosnies ligi lovos mažne pasiekiamai (visai arti) . Stanislovas nieko nebeklausinėjo, tik pasisiekė šaukštą ir ėmė semti batvinius. Duonos pasisíek! Pasisíeko meisos, silkės, ėdė kaip didelis. Pasìsiekiau agurką, gabalą mėsos.

2. priartėjus paliesti, prisitikti: Gilus tas ežeras, niekas dugno nepasiekia. Kad būtų kasusiu, jau būtų anuodu pasíekusiu ten da giliau. Gilių akių (duburių) yr, kad su kartimi nepasíekti. Saulės spinduliai jau nebepasiekia žemės. Šašėliai medžių kalnus pasíekia. Išaugo aukštas medis ir pasíekė patį dangų. Aukštai [lango] nepasíekau, paliko nenuplautas. Trečią sieną pasíekė kulka [, per dvi perėjusi]. Arklys [būdavo],
kad nepasiekì pavalkų ažmaut. Kurgi anas pasiẽks paduotie šieną an prėslo!. Vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės. Saulė dar aukštai – ir su kačerga nepasieksi. Išpuiks, išrupūžės… Po metų nė su grėbliu nosies nepasieksi. Ranka dangaus nepasieksi. Trumpos vadelės toli pasiekia. Kad atsikeltų, dangų pasiektų̃, kad rankas turėtų, vagį pagautų. prigriebti, pričiupti: Jūsų laimė, kad rubežių perejot – dabar aš jūsų nepasieksiu. Tikisi, kad jo ten nepasieks jokia kerštinga ranka. kliudyti: Mes eisime pirmoj eilėj, ir priešo kulka gal mus pasieks pirmiausia.

3. ką užsibrėžta padaryti, laimėti, įgyti: Pasiekti visus tuos tikslus nėra lengva. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Kvaila šitaip spyriotis, žinoma, ir ką jis tuo pasieks? Nieko nepasíekau – tuščia parejau. Pergalę, rekordą pasíekti. Pasíekti majoro laipsnį. Pasíeko aukštą mokslą i gyvena kaip žmogus. Ans savo pasíeko (išsimokė) . Valančius par vargą tą mokslą yr pasíekęs. Noris apimti visą pasaulį, … noris pasiekti amžiną grožį! Ginču gero nepasieksi.

4. sklindant ateiti, patekti kur. Joks garsas negalėjo jos pasíekti per storas sienas. Pagaliau klausą pasiekė silpnas jūros ošimas. Pro storas kalėjimo sienas mus pasiekė žinios apie darbininkų protesto susirinkimus. Šis svarbus kultūrinio gyvenimo įvykis pasiekė mano protą negreitai. Netrukus to atgijimo srovė ir čia pasiekė. Kad tavo žodžiai Dievo nepasiektų! pasidaryti prieinamam, žinomam, vartojamam: Laikraštis pasieks miesto gyventojus. Spauda turi pasiekti kiekvieną darbo žmogų. Prekė, kol pasiekia vartotoją, pereina per daugelį rankų. išlikti: Didžiausia dalis mūsų laikus pasiekusių dainų atsirado feodalizmo epochoje. ištikti: Už ką gi pasiekė mus tokia nelaimė?

5. priartėti prie tam tikros ribos: Kada Justinas pasiekė trylikos metų, tėvas nuvežė jį į Vilkmergę, kur mokėsi par šešerius metus. Tretįjį metą pasiek tokį ūglių, jog kuokštą praded krauti.

6. pasikviesti, prisišaukti, surasti: Pasiek daktarą, kad nori! Kame jį pasieksi, tą gerą žmogų, dabar? O kad dabar pasíekt Vaičiūną mokytoją! Kai jis ima pasakot, gražu klausyt.

7. vykstant patekti, prieiti, privažiuoti: Iškeliavo dar naktį ir pasiekė miestą auštant. Jam arčiau buvo mūsų mokykla pasiekti. Šiandien nėra žemėj tos vietos, kurios žmogus nepasiektų. Rytoj šituo čėsu kad pasiẽkt namai! Šiaip taip numus pasíekau. Kap dabar Dūkštas pasíekt šitokiam purvyne?! Vos lovą pasíekiau (buvau labai pavargęs) . Be pinigų Amerikos nepasieksi. Iš kiekvienos gryčios ateidavo kas nors į gertuvę silkių, pipirų, cukraus, degtienės, net pasisiekdavo iš kitų kaimų. Reikės katrą dieną pasisiẽkti į Kėdainius. Šiais laikais toli žmonės gali pasisiekt. Eglinių lentų reikia į girias pasisiekti. nuvykti, tikintis ką laimėti, gauti: Rajoną būčiau pasiekusi, o jeigu kas – ir Vilnių. Nemaža žemaičių pasiekdavo ir Vilniaus universitetą. atsidurti kokioje būklėje: Nebeponausis, pasiekusi vargą, nelepins vaikų.

8. ateiti, priartėti. Ėjo, ėjo par kiaurą dieną, pasíekė vakaras, o nakvynės nė kur gaut. Mažu gali ruduo pasíekt, iki baigsis karas.

9. susilyginti, prilygti: Drūktenis persitikrinęs, jog niekas niekuo jo nepasieks. A dar nepasíekot Ameriko? Kurie anų pirmųjų daktarų nei … mokslu, nei šventybe, nei suderėjimu niekad pasiekt negal.
kójomis žẽmės nepasíekdamas labai greitai (eina): Eina kojom žemės nepasiekdamas.
lig gývo káulo pasíekti sujaudinti: Tu manę pasiekei lig gyvam kaului.
pirštù pasíekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai.
pirštù pasiektinaĩ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu pasiektinai, tai ir prasidėjo šnekos.
prõto pasisíekti susiprotėti: Reikia proto pasisiekti.
rankà pasíekiamai labai arti: Kazytė kilnojo dubenis ant stalo iš vietos į vietą, taikė, kad patogiau visiems būtų, ranka pasiekiamai.
rankà pasíekiamas labai arti esantis: Čia pat, rodos, ranka pasiekiamas, tyliai sroveno žilasis Nemunas. Tai vis ženklai ranka pasiekiamos gerovės.
[galì] rankà pasíekt labai arti: Miestas – rankà pasíekt. Jau miestas arti, jau galì rankà pasiẽkt.
šìrdį pasíekti sujaudinti: Balsas pasiekė pačią jos širdį.
parsisíekti parvykti: Tai ir aš parsisiekiau, – nedrąsiai sukosėjo pas duris.
pérsiekti. pereiti kiaurai, nuo vieno krašto iki kito: Jų kanūlės to viso upelio daubą savo kulkoms persiekti galėjo.
prasíekti, prasiẽkti, -ia (pràsiekia), pràsiekė

1. siekiant nepataikyti: Prasíekti pro ką.

2. prasikišti.

3. prasigyventi, praturtėti: Išsyk mažai ko turėjo, paskui prasisíekė. Paskui aš prasisíekiau ir vaikus į mokslą išleidau. Po kokių dviej [ų] metų prasisiektái ir geresniu stogu uždengtai. Dirbau, kiek galėjau, bet prasisíekiau. Kai prasìsiekėm, tai netekom sveikatos. Buvom jau prasisíekę, i vėl nauja bėda užgriuvo. O malonu buvo ir jam prasisiekti arba nors sūnų prasinešant matyti.

4. prasidėti, imtis: Neprasisíek niekus šnekėti, t. y. neprasidėk.
prisíekti, prisiẽkti, -ia, prìsiekė. pasiekti:

1. Prisíekiau puodą ant lentynos. Kaži, ar bus bent geldoj užtenkamai vandens, kad jie galėtų prisiekti atsigerti? Prisíeko lovio ir išgėrė [v] andinį. Obūlai yra aukštai, jų negalima prisiekti. Čia aviną rišk, tik kad vyšnių neprisíektų. Durys užrakytos, niekas neįeis, nei par langą neprisieks.
prisíekiamai. prisiekiamaĩ. Tėvas sukabino lašinius neprisíekamai. Dabar jau tos mokyklos prisiekamaĩ.
prisiektinaĩ. Paskui pasiūlo viešniai kavos ir ragina tik vis daugiau prisisiekti. Prysisíek saldainių, medaus – kibk. Tas griūšnes nuplėš kiek tik gali prisisíekdama.

2. Su ranka lubas prisíekti. Labai aukštai lempa kaba, neprisíeksiu. Argi prisíeksi galūnę medžio? Gerai nepasišokėjęs, šakos neprisieksi. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prisiekiau. Ak, aukštai [dangus] ! Neprisiekiama ir neprilipama. Kur yra trepės? Aš neprisíekiu. Stačias neprisíeksi kulti – tokį mažą varė su spragilu. Prisíekti iki ko, prie ko. Nė atsistojęs aš ano neprisiekčio – toks aukštas. Tę dugno nė su kokia karčia neprisíeksi. O kad aš plaukiau jūres maružėles, kraštužio nepriplaukiau, dugnužio neprisíekiau. Kaip prìsiekė kulnus, arklys ėmė nešt. Prisíeko su koja, spyrė. Tankiai jie, įsižiūrėję į neprisiekiamas žvaigždes, nebenori beatminti, kas čia aplink dedas. Jo garbės galo negali prisiekti. Žiba, žėri, neprisiekia nei dangaus, nei žemės.

3. pasiekti 4: Ak! kad mano balsas jus visados prisiektų!

4. kreiptis, šaukti ko prireikus: Ka negali be tų tėvų, vis reikia i reikia prisisíekt. Draskyk akis, draskyk – ar tau kada nereiks prisisiekt! Nei čia daktaro prisisíeksi, nei ką!

5. pasiekti 7: Jeigu neprisiẽkčiau kaimo, būtų sunku su maistu. Žiūriam, ka greičiau tuos namus prisisíekt: noriam pietų. Toks netikęs oras ir purvynas – kur tu prisisíeksi miestą! Aš maniau universitetą prisiekti.

6. priešokiais imtis, pripulti: Kada prisiekdama, kad ir nėr laiko, vis kaip padarysiu. Kai prisieksiu, tai bematant bus padaryta – nebijok.

7. pagrįsti, įrodyti: Prisiekiamas.
susíekti. susiẽkti, -ia (sùsiekia) sùsiekė

1. visus pasiekti.

2. galėti visiems paimti iš vienos vietos: Nesusiekia [valgyti] iš vieno bliūdo visi. Gal susisíeksit čia iš vieno [dubens valgyti].

3. sueiti, susiliesti: Dvi sesulės per eželę nesùsiekia. Siauručiai antakiai, vienas su kitu nesusisiekdami, paryškino dideles, tamsias akis. Ten, kur dangus susisiekia su jūra, išvydau kažkokį debesėlį. Aš čia smulkių [malkų] pridėjau – tos degė degė, o paskui nesusisíekė, ugnelė ir užgeso. Jos dantỹs dančio nesusisíekia (yra iškritusių) . Pilis požemiais susisíekė su kitomis pilimis. Susisiekiamàsis griovys. Susisiekiamieji indai (dvišako vamzdžio pavidalo) . Nosis nuo ausies netoli, bet nesusisiekia. Dvi seseli per kalnelį nesusisiekia. reikštis drauge, susijungti, sumišti: Čia kaimos idilija susisiekia su miesto prašmatnumais. Čia senovė susisíekusi su dabartimi.

4. nuvykti kur, palaikyti ryšį: Tolimas kelias, sunku susisíekti. Tais laikais su tėviške susisiekdavom daug sunkiau negu dabar su Amerika. Mes su priekuliškiais nesusisíekiam (nesueiname, nesusitinkame) . | Mes susisiekdavom laiškais.

5. užmegzti ryšį, susižinoti: Telefonu susisíekti. Mackevičius pasirūpins susisiekti su Raseiniais. Ne už marių gyvenam: kai bus reikalas – susisieksim. | Susisíeko akiums (susižvalgė), susimarkstė i pabėgo.

6. apimti, aprėpti: Tokia stora liepa, tik tik susieki rankom. Šitos liepos i piela nesusíektum (neužtektų pjūklo ilgio) .

7. užtekti ko tam tikram laiko tarpui: Su tiek pašaro ką tu te susieksi!

8. suduoti: Jis man norėjo par ausį susiekti. Susíek porą kartų botagu – matysi, kad eis [arklys] !
prõtą susíekti susiprotėti: Kad vis mat to proto nesusiekia: prie proto tu čia kažin ką galėjai par tą laiką padaryt.
užsíekti. užsiẽkti, -ia (ùžsiekia), ùžsiekė. pasiekti:

1. Neùžsiekia šieno ėdžioje.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasiekti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x