darūgti

rū́gti, -sta (ruñga. -ia), -o (-ė). rū̃gti.

1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rū́gsta. Mūs duona nerū́gsta. Minklė rūgsta. Pienas tirštas rūgęs. Čia rūgusis pienas stovėjo. Rūgšto pieno šviežiai rū́gusio turu. Noriu bulbų su rūgusiu pienu. Jam rū́gęs pienas ne valgis. Varlė bus – pienas nerùgs (kad nesurūgtų pienas, įmesdavo varlę) . Jei į septynius metus dvylika vaikų – rū́gusio pieno neįkąsi (nusilpsi, kad ir valgyti negalėsi) . Rūgusi lapienė, kopūstai. Batvinius rūgusius, smulkiai sukapojusys, virė. Alus gražiai rūgsta, midus kupečiuoja. Žiulvin, Žiulvin, Žiulvineli, gyvas būsi – pienu rū́gsi, jei negyvas – krauju plauksi. Liuob sakys, tura rū́gti ans savo [v] andinė, tura surūgti. Tu kraujį mano afiero [je] neafieravok ant rūgusios duonos. O dėl šarkų pas mus rūgo amžini kivirčai su tėčiu ir mama. Tvankos dienoj, karščiuojant ore rūgst perkūnija. Ko tu čia nori, ar rū́gusio grybo? Viskas tau netinka! Kap an ko tai nerū́gęs, o kap an ko tai net sudegęs (ko nenori – nepadaro, o ką nori, tai labai greit padaro) . Jei nerūgsta, tai ir nekepa. Kai nerū́gęs, tai ir nekepęs. Aš nerūgęs, o tavo ir šalia kubilo nebūta. Nei rūgęs, nei kepęs. Išlup, kisieliau, rūk! Viršuj medžio gira (duona) rūgsta. An medžiagos dieška rū́gsta. darytis gaižiam, gižti: Rū́gęs surūgęs valgis.

2. gesti: Visur palei trobas vandenys rūgo, visur purvo ligi kelių. Bulvės verkia, vandeny rūgdamos. Gyvoliai padvėsę pamsojo, nu kurių neišpasakyta smarvė visomis pusėmis rūgdama dvokė. Jau antari metai, kai anas šituo liga rūgsta (serga) .

3. būti prastai nusiteikusiam, suniurusiam, piktam, pykti: Ant savo brolio rūgo jis, t. y. pyko. Kogi dabar rū́gsti, gal ne ta koja išlipei iš lovos? Ko rū́gsti, ko nešneki? Raudienė rūgsta, pukši kaip ta tešla duonkubily. Tu jau šiandie visa diena rū́gsti kai mielių puodelis. Rūgsta kaip kopūstų kubilas. Nežinau, ko ant manęs Agė rū́gsta. Ūkininkai pradėjo rūgti ant policijos, kuri snaudžia ir į vagis nežiūri.

4.
ne-. nevykęs, netikęs: Tas bernas toks nerūgęs, nei kalboj, nei darbe niekam netinka. Buvo netikęs, nerūgęs. Pliukšt nerū́gęs (niekus pliauškia) .

5. ilgai miegoti: Rū́gsta, rū́gsta lig pietų! Kur rūgsta, tas miegalius. Rūgsta kiauras dienas, jokio darbelio neužsiema. Lyk dienai rū́gsta. Svieto vaikiukai, antai, dainuoja, linksminasi, o tu rūgsti kaip kisielius. Saulė žeme railioja, o tu dar lovoj teberū́gsti.

6. silpnai lynoti, dulkti: Lietaus didelio nėr, ale jau kelinta diena rū́gsta, gal kada ir palis.

7. gyventi nuobodžiai, be darbo ar dirbant monotonišką, įkyrų darbą, sėdėti namie: Rū́gau rū́gau, kap buvau su vaikais namie, o dabar ko turiu rū́gt?! Kiauras dienas namie rū́gsta, niekur neina. Jis niekam neleidžia nuobodžiauti ir pats niekad nerūgsta. Bet kad tavo ir kantrybė arkliška. Sekmadienį, ir tą rūgsti prie algebrų. Mūsų kaimynas Pinčiukas vienas be pačios pelkėse rūgsta. Aš negalėjau taip sau be darbo rūgti. Nerū́k, eik darbo dirbti!

8. raugėti.
kaĩp ant mielių̃ (rūgtè) rū́gti

1. labai gerai augti, didėti: Šera veršį, kiaušiukų tankiai įplaka – veršiukas rū́gte rū́gsta. Augimas paršų – kaĩp rū́gte rū́gsta. Putrą gerdama, kumelė rūgte pradėjo rūgti. Kaĩp rū́gte rū́gsta roputikės. Skola kaip ant mielių rūgsta.

2. sektis: Vieni kitiems padėsime, ir gyvenimai lygu rūgte rūgs. Be galo jam klojasi, viskas rūgte rūgsta. Jie gerai gyvena, gyvenimas kaĩ ant mielių̃ rū́gsta.

3. būti labai patenkintam: Jis, išgėręs alaus, kaĩp ant mielių̃ rū́gsta.
plaũčiai (vė́daras) rū́gsta turi paslėptą pyktį, kerštą: Rū́gsta, rū́gsta vė́daras, vienąkart neiškentėsiu. Vėdaras rūgsta ant jo. Išėjova mudu su dėde duobės jaujai kasti, nes jau buvova susigerinę, ale mano plaučiai rūgo ir rūgo.
aprū́gti.

1. pasidaryti kiek rūgščiam: Savo raugu aprū́go alus. Moteriškė užraugino [raugą] trise mierose miltų, iki aprūgo visas. apgižti: Aprū́gęs pienas. Aprū́go pienas, jau rūgštas daros. Aprūgusio pieno jokiu būdu negalima duoti veršeliui. Jau pienas aprū́gęs, tai tegu ir visai surūgsta. Sviestas neišmaigytas, tuojaus aprū́gsta. Pasenusios dešros turi aprūgusį, kartų skonį.

2. apgesti, pridvokti: Rūbai aprūgę, net iš tolo smirda.

3. Upė yra aprū́gusi, reiškia – ant ledaus vanduo užbėgęs.
atrū́gti

1. išrūgti: Šilumo [je] laikyk kopūstus, kol atrū́gs, o pasku nešk į viralinę, į šaltį. Raugina, lig atrū́gsta: i dvi dieni, i tris, i keturias. Aš aptenku utėmis [iš rūpesčio, kad kas neįduotų],
kol ta šnapšė atrūgsta. Atrūgusi duona lovy atsėda.

2. tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: Gelsva ir dula barva tabokų lapų, sudėtų rūgimui, yra ženklas, jog tabokai yra atrūgę.

3. atsiraugėti: Valgis atsirūgsta. Atrūgos atsirū́gsta. Aš dar neatsirū́gau, tai valgysiu. Kad atsirūgaĩ ben tris kartus, tai ir sveikas. Po tokio mirusiųjų paminėjimo visuomet skųsdavosi svečiai negardžiai atsirūgstą. Tegu galas, kaip negardžiai atsirūgau nuo to sviesto! Privalgiau pridegusių bulbų su pienu, tai sviltom atsirū́gstu šitom. Aš atsirū́gstu, kap išgeriu. Kas valgydamas atsirūgsta – sotus. Pavalgęs atsirū́gau. Kai valgydamas atsirūgsti, tai šitą valgį dar teks valgyti ir kitais metais. Atsirugs vakarykščiais barščiais. Kaip aš tau duosiu, tai tu atsirū́gsi kepenais! Kad duosiu, tai motinos pienu atsirūgsi! Erzina vienus kalbomis, kitus – darbais, kol atsirūgs abiem galais. Baltrus žuvis valgė – Tadas atsirūgo.

4. atsiliepti, nelikti be pasekmių, geruoju nesibaigti: Nedarbuik, vaikel, tep sunkiai, tau tas viskas ant senystos atsirugs. Atsirūgs tau tas žodis. Vai, tu in trečią dieną atsirū́gsi, ką tu dabar pasakei. Dar tau už tai atsirùgs, nepraeis taip lengvai. Atsirūgs jiems mano sūnaus vargas. Atsirugs tau vieną dieną visi gražūs tavo darbeliai. Da atsirùgs tiem žmonių skriaudėjam. Kam ne kam, o tau, martel, tai greit tie žodeliai atsirugs. Palauk – tie juokai dar tau atsirugs! Svetima skriauda atsirugs. Atsirugs tas tavo darbelis! Gal plaukus sau rausi, ale bus po laiko. Aha, kaip atsrū̃go – gana tau svetima procia ryt! Pats atsitikimas jau senas, pernykščias, bet šįmet tiktai atsirūgo. Visko ans žmonėms pridirbęs yr, ne dyvai, kad trečioj dienoj po smerčio atsirū́gsta (atsimenami blogi darbai) . Ale tu atsirūgsi koc pri smerčio savo. Atsirū́gs tie pyragai, nebvogs. Ateis laikas, atsirūgs i jam pyragai. Atsirū́go katei pelikių ašaros. Atsirūgo vilkui avių ašaros.

5. atsibosti, pakyrėti: Jau tos bulvės [valgyti] atsirū́go. | Merga ženatve atsirūgo (nusivylė) .
darū́gti.
ne-

1. gerai neįrūgęs: Nedarū́gę burokai.

2. prastai nusiteikęs, sugižęs: Nedarūgęs vaikas, mažai miegojo, gaižus, piktas.

3. ne visai sveiko proto, apykvailis: Toks nedarūgęs, kad rimto darbo jam negalima duot. Kad jie visi toki nedarūgę.
įrū́gti.

1. pasidaryti rūgščiam, įgauti rūgštumo: Tešla įrū́gusi. Alus įrū́go jau. Inrū́gsta pečy ta raugienė. Ka šaltai, lėdniau įrū́gs, būs lėdnesnė. Kap inrū́gsta duona, tada minkia. Sa [vo] rūgščia inrū́gus duonelė. I par naktį duonos plutą įmerkė, i ans. ir įrū́go. Ta sula yr įrū́gusi. Įrū́gę kopūstai, anus reik nudeginti, verdančiu vandeniu nupilti. Ir medus inrūgsta. Bei žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo. Kol kopūstai įrūgs, mėsa ir iškirmės. Kad įrūgo, tai ir iškeps. įmirkti, prisitraukti kvapo: Kopūstais įrū́gęs kubilas. Varles su anodija dėjom vėžiams į keselę: medis įrūgsta ir kvepa anodija kaji kolei. Jie visi tuo pačiu raugu įrū́gę (sutaria) .

2. sušniurti: Be reikalo priguliau, tik įrū́gau, nieko nepailsėjau. Ko toks įrū́gęs atsikėlei, ar miego per mažai?

3. įmigti: Įrū́go – miegta skaniausiai. Įrū́go vaikas i rūgsta lig dvylektos. Popiet biskį atsiguliau, tai kad įrūgau, žiūriu – jau temt pradeda.

4. prisigerti drėgmės: Dieną naktį lyja, žemė įrū́gus. Lietui palijus, inrū́go lentos. Oras buvo įrūgęs, drėgnas.

5. įsilyti: Jau kad įsirū́go, tai ir lis kelias dienas.

6. įpykti: Taip įrūgo tėvas ant sūnaus, kad buvo beišvarąs iš namų.

7. įprasti, įsitraukti, įnikti: Dėdė įrū́gęs gerti arielką. Per vestuves, pakasynas tų parapijų katalikai mirksta degtinėje įrūgę.
išrū́gti.

1. pasidaryti rūgščiam: Duona išrū́go įmaišyta, jau gali kepti. Juo daugiau į tešlą įdėta mielių, juo labiau išrūgsta. Gerai išrūgus duona esti akyta. Gražiai išrū́go pyragai. Sudedam kopūstus, išrū́gsta – valgom. Ir galvom indedam [kopūstus] – gerai išrū́gsta. Kopūstus reik raugt sengaly, tada jie išrùgs kieti ir gardūs. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį įdėdavo, iš savęs pradeda rūgt, puška, puška ir išrū́gsta. Rūgsta rūgsta ir išrū́gsta alus, ir dainuok išgėręs. Vynas buvo puikiai išrū́gęs. Jau išrū́go, galima varyt [naminę degtinę]. | Itas valgis greit išrugs (susivirškins) .

2. tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: Tabokų lapai paskuojo skabymo vos teišrūgsta par 10 ar 12 dienų. nuo rūgimo pasikeisti: Riebumas skūros išrūgsta, bet reik po dūmais džiovinti, vėl du tris kartus į raugus dėti, ir būs diktos naginės.

3. išbūti suniurusiam, supykusiam: Ka supyks, tai tris dienas išrū́gs.

4. išmiegoti: Tinginy, ar jau išrū́gai? Nu, jau išrū́gai, sėskias valgyti! Kaip tu išrūgus per dieną, tai tu ir naktį nemiegi. Tėvas lig pat pusryčių išrū́go, o sūnelis dar ir dabar tebkirmyja. Išrūgau (išsipagiriojau) iš vieno baliaus ir vėl geru.
káilis išrū́go nusilpo, nusistekeno begerdamas, nusilesė: Ilgainiuo, kad vienims kailiai išrūgo begerant, kitims įkyrėjo, tad į namus beišsiskiedė.
kaĩp ant mielių̃ (rūgtè) išrū́gti pasitaisyti: Klaipėdo [je] Stasė kaĩp ant mielių̃ išrū́go. Po anų badmečių stojosi treji geri metai, laukuose viskas rūgte išrūgo.
nurū́gti.

1. per daug surūgti: Kad smetonas nurūgsta, parūgomis barščius balina. Smetonas nurū́go. Nešim kopūstus rūsin, bijau, kad nenurūgtų. Duona nurūgo, tai smirda kailiu. Bestovėdama gira nurū́gsta.

2. išrūgti: Namie mama, padedant kam nors iš moterų, ruošdavo valgius, žiūrėdavo, ar nurūgo jau iš anksto užraugta gira. Gerai nurūgusi degtinė. Sakyk, iš kokio grūdo nusunkei? | Kartomis (eilėmis) dėk gijas ir avižiniais šiaudais apipurtink – kad nurūgs, bus balčiausi siūlai.

3. įgauti nemalonų pašutimo kvapą: Mažas vaikas neplautas nurū́gsta veikiai.

4. praeiti (norui): Nurūgo, nugaravo tas tėvo noras jauną vesti.

5. netekti jėgų: Tu nurū́gai, nukvėpai, aš nu vyro pabėgau.
parū́gti.

1. kiek parūgštėti, kiek įrūgti: Parū́go biškį smetonas, ir partraukiau, nedaviau rūgti. Parū́gę, saldrūgštukai agurklai. Ažmaišydavom vakaro [duoną],
ryto jau būdavo parū́gus.

2. aprūgti, surūgti: Kad jį balai, kad parū́gęs alus!. Parū́gę (pagyvenusios) mergos, paliks senos.

3. pašvinkti, sudvokti: Vakarais negalėjo nusėdėti troškiose, parūgusiose gryčiose.

4. kiek papykti: Tokia jos mada: parū́gsta kelias dienas ir vėl gera. Parūgęs ir pasenęs ateities nemato!

5. kiek pamiegoti, pagulėti: Pamėgino vėl užsimerkt – juk šiandien ir jai valia ilgėliau parūgti patale.
padrū́gti. parūgti 1: Pernakt padrū́gsta tiej miltai – ir gardi raugienė.
pérrūgti.

1. per daug įrūgti: Smetonas labai párrūgo. Pienas pérrūgęs, liežiuvį kerpa valgant. Pérrūgęs pienas labai rūgštus bus, tada saldaus andeda. Perrūgusi tešla. Suvalgiau skeliaudriukę perrūgusio agurko, tai kokią nedėlią ramstė vidurius. Iki pietų kad palieki jį. rūgti, tai jis pérrūgsta didžiai.

2. prisitraukti, prisigerti smarvės: Storapilvis triptelėjo vapsvą, vabzdžių karalaitę, dideliu, vaksu perrūgusiu batu.

3. suirzti, sušniurti: Perrūgai bemiegodama.
prarū́gti.

1. nuo ilgo buvimo, netinkamo laikymo sugesti, pasidaryti gaižiam, sugižti: Bulbos vakarykščios bus prarū́gę. Sriuba jau prarū́gus. Tėvas nuo ryto nusineša, prarūgsta jam pietūs. Pasuolėje, kur stovėjo puodai su prarūgusiais vakarykščiais viralais, ėmė kažką lakti šuva. Pliupsi kap prarū́gus buza. O, kad jis (alus) prarūgtų! Sukiužusioje trobelpalaikėje buvo niūru, dvokė prarūgusiu senu srėbalu. Prarūgęs, rūgštelėjęs medus netinka bitėms penėti. Vaikinas kap prarū́gęs (netikęs) – ar jį priims [kareiviu] ? Rytdienai kruopų nevirk – prarugs. Poteriai ne kleckai – neprarugs. Kvietinė košė kad ir prarūgus – iškabys. Kad tu prarū́gtum su savo tvarka! Kad tu prarūgtái! Sėdaus iš juoko, tegul tave prarū́g!

2. pasidaryti kiek rūgščiam: Gal maži prarùgs alus lig sekmadieniui.

3. suniurti, suprastėti: Prarū́gus boba. Kelinta diena Jonas prarūgęs vaikščioja. Mūs boba prarūgus (sukiužusi), moja ana ilgai negyvens.

4. prisitraukti rūgštumo ar nemalonaus kvapo: Man prarūgo burna, ir dabar neskanu. Nusivilko prakaitu prarūgusią palaidinę. Kelionėje prarūgęs, brolau, neik į tokius namus. Nusiųs tave į kokį prarū́gusį (apleistą, nuobodų) kaimą.

5. subjurti, apniukti: Prarū́gęs oras, lyja ir lyja.

6. pasidaryti gaižiam: Nuo tokio pasakymo vyriškio šypsena visai prarūgo.

7. prabūti, pratūnoti: Visądien namie prarūgaũ.
prirū́gti.

1. dideliam kiekiui surūgti: Pieno prirū́gę pilni puodai.

2. pridvokti nuo rūgimo, nešvarumo: Ilgai nemazgotos bačkos prirū́go, dabar negal šviežio alaus košt. Reikia saugoti, kad puodynės neprirūgtų. Švarios motriškos, tik prirū́gę viskas. Prirū́gę namai visokių smarvių. Nesinorėjo eiti tamsion, prirūgusion pirkelėn. Visą mielą vasarėlę čia telkšo rudas, prirūgęs vanduo.

3. pasidaryti rūgščiam, labai surūgti: Ale kaip tie agurklai teip prirū́go – jug išstovi ilgiausiai.

4. prikilti rūgstant: Pilnas dubuo prirūgęs tešlos. Jų tokia plemė: ka jau numiršta, prirū́gsta pilnas grabas.

5. daug užaugti: Šiemet nežmoniškai prirūgo atolo: kas žingsnis – kupetys.

6. prisigerti drėgmės: Stalas kad prirū́go, nė pakelt negalì. Prirū́gę šiemet malkos – šlapios. Tuomet ir tu buvai jų dvasios prisigėręs, jų raugo prirūgęs, primirkęs.

7. būti supykusiam: Tavo motka prirūgus, kada tik ateinu.
surū́gti.

1. pasidaryti rūgščiam: Verėnas surū́gsta, katile bebūdamas. Surūgęs pienas. Pienas surūgęs, kad gali vaikščiot (labai kietai surūgęs) . Pienas [kubile] surū́gdavo kaip uksusas. Greĩta va čia surū́go, čia pašildei, tai tada gardu [varškė]. Anas. surùgs, ir pasdaro rūgštus ir gardus. Kol mesa paaugs, i kopūstai surū́gs. sugižti: Tas maistas surū́gusis, subuvęs. Surūgęs kaip šunies lakalas. Poteriai ne kleckai – nesurūgs. Vestuvės tepalauks, ne kruopos – nesurugs. O kad tu surūgtum – nebėr! Kas iš tavęs bus, kad tu surūgtum! O kad tave notra, o kad tu surū́gtum! Kad tu surūgtum pupų rūgšty! Kad puodynėj toj surūgtum, uodegą kur nusisuktum!

2. nuo gedimo, puvimo, nešvarumo įgauti prastą kvapą: Pakabinsi šlapias virves, tuojau ir surū́gs. Surū́gusią sermėgą apsirėdyk. Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas. Kiti merkdavo [linus] į bėgantį [v] andenį, kokie upeliūkščiai kur būdavo, dar, sako, gražesni būdavo, mat, nuneša tą surū́gusįjį [v] andenį. Apiploviau [ligonį],
lova buvo surū́gusi. Šviežio oro turi, nesurū́gęs nėkumet esi.

3. suirzti, supykti, būti blogos nuotaikos: Gal nesveikas, kad toks surūgęs vaikas. Tai surū́gus – ne tą koją iš lovos pakėlei. Šiandien tėvas kažkoks surūgęs, be ūpo. Kolgi tu vis toks surūgęs, tartum dantis geltų? Surū́go, ir įkalbint negalima. Nesmagu, kad žmogus toks surūgęs. Pasakyk žodį, tai tuoj ir surunga. Kelinta diena surū́gęs ulioja. Ko tu in jį lendi – žmogus bėdoj surū́gęs. Ko surūgęs kap kvošiniena? Surūgęs kaip degtienė ažupečy. Vaikščioja surūgęs kai kisielius. O Grėtė atsikėlė surūgusi lyg piktas oras. Surūgus kai devynios pėtnyčios.

4. sušniurti, sutingti: Nieko iš jo neišklausi, matai, kad jis su miegais surūgęs. Dieną prastas miegas, tik surū́gsti žmogus. Turbūt negerai numigai, kad toks surū́gęs. Surū́gsta senė bemiegodama. Miegužiu ji susnūdus, tinginužiu surūgus.

5. būti vargingam, prastam: Mano surūgusį jaunų dienų gyvenimą sunkino ir tai, kad negaudavau lig soties pavalgyti.
surū́gusiai. Čia žmonės beveik visi surū́gusiai gyvena, ot, kas kita laukinykuos.

6. apsiniaukti, apsiraugti: Nū saulutė šviečia, ne tai, kai vakar – surūgus diena. Dangus apniukęs ir surūgęs.
užrū́gti.

1. gauti rūgštumo: Duona užminkyta užrū́gsta. Jau gira biskį užrū́gus. Šilton dieškeliūtėn supilia, apdengia, ir ažrū́gsta [tešla]. Ažmaišom, pastatom in nakties pečiun. Pečiuj ažrū́gsta. Užrùgs toj raugienė – negalim atsivalgyt. Kai kopūstai ažrū́gsta, ir valgom. Kopūstai ažrūgo kailio rūgščia. Duona nuo rėčkos užrūgsta. Teažrū́gst pienas.

2. apsiniaukti, apsitraukti: Ažrū́go visas dangus, kad net tamsu pirkioj pasdarė. Kelinta diena kaip ažrūgo ir nėr pagados. Kaip ažrū́go per šienapjūtę, tai taip priešokiais ir darėm šieną.

3. supykti, pasidaryti nepatenkintam: Užrū́go mūsų kaimynėlis: pirmiau čia ir čia, dabar – nė kojos. Vis kap ko ažrū́gus, vis onaras. Ažrūgo anas an manę. Kaip šiteip jai pasakiau, tai kad užrū́go baisiausia! Kogi teip ažrū́gęs kai devynios pėtnyčios?! Jam ažrū́go: ubagėnas jo turtą valdis!

4. užpusti nuo miego: Jo akys užrūgusios, užtraškanojusios, ir žiūri ans pusiaumirkomis. Užrū́gusioms akims atsikėlė.
vė́daras (vė́deras) užrū́go paėmė pyktis: Vė́deras ažrū́go. Nu, ir užrū́go vė́daras! Jam nepasakyk – užrùgs vė́daras.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rū́gti, </b>-sta (ruñga. -ia), -o (-ė). rū̃gti. <br/>1. <span class="explanation">darytis rūgščiam, fermentuotis: </span> Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rū́gsta. Mūs duona nerū́gsta. Minklė rūgsta. Pienas tirštas rūgęs. Čia rūgusis pienas stovėjo. Rūgšto pieno šviežiai rū́gusio turu. Noriu bulbų su rūgusiu pienu. Jam rū́gęs pienas ne valgis. Varlė bus – pienas nerùgs <span class="explanation"> (kad nesurūgtų pienas, įmesdavo varlę) </span>. Jei į septynius metus dvylika vaikų – rū́gusio pieno neįkąsi <span class="explanation"> (nusilpsi, kad ir valgyti negalėsi) </span>. Rūgusi lapienė, kopūstai. Batvinius rūgusius, smulkiai sukapojusys, virė. Alus gražiai rūgsta, midus kupečiuoja. Žiulvin, Žiulvin, Žiulvineli, gyvas būsi – pienu rū́gsi, jei negyvas – krauju plauksi. Liuob sakys, tura rū́gti ans savo [v] andinė, tura surūgti. Tu kraujį mano afiero [je] neafieravok ant rūgusios duonos. O dėl šarkų pas mus rūgo amžini kivirčai su tėčiu ir mama. Tvankos dienoj, karščiuojant ore rūgst perkūnija. Ko tu čia nori, ar rū́gusio grybo? Viskas tau netinka! Kap an ko tai nerū́gęs, o kap an ko tai net sudegęs <span class="explanation"> (ko nenori – nepadaro, o ką nori, tai labai greit padaro) </span>. Jei nerūgsta, tai ir nekepa. Kai nerū́gęs, tai ir nekepęs. Aš nerūgęs, o tavo ir šalia kubilo nebūta. Nei rūgęs, nei kepęs. Išlup, kisieliau, rūk! Viršuj medžio gira (duona) rūgsta. An medžiagos dieška rū́gsta. <span class="explanation">darytis gaižiam, gižti: </span> Rū́gęs surūgęs valgis. <br/>2. <span class="explanation">gesti: </span> Visur palei trobas vandenys rūgo, visur purvo ligi kelių. Bulvės verkia, vandeny rūgdamos. Gyvoliai padvėsę pamsojo, nu kurių neišpasakyta smarvė visomis pusėmis rūgdama dvokė. Jau antari metai, kai anas šituo liga rūgsta <span class="explanation"> (serga) </span>. <br/>3. <span class="explanation">būti prastai nusiteikusiam, suniurusiam, piktam, pykti: </span> Ant savo brolio rūgo jis, t. y. pyko. Kogi dabar rū́gsti, gal ne ta koja išlipei iš lovos? Ko rū́gsti, ko nešneki? Raudienė rūgsta, pukši kaip ta tešla duonkubily. Tu jau šiandie visa diena rū́gsti kai mielių puodelis. Rūgsta kaip kopūstų kubilas. Nežinau, ko ant manęs Agė rū́gsta. Ūkininkai pradėjo rūgti ant policijos, kuri snaudžia ir į vagis nežiūri. <br/>4. <br/><b>ne</b></b>-. <span class="explanation">nevykęs, netikęs: </span> Tas bernas toks nerūgęs, nei kalboj, nei darbe niekam netinka. Buvo netikęs, nerūgęs. Pliukšt nerū́gęs <span class="explanation"> (niekus pliauškia) </span>. <br/>5. <span class="explanation">ilgai miegoti: </span> Rū́gsta, rū́gsta lig pietų! Kur rūgsta, tas miegalius. Rūgsta kiauras dienas, jokio darbelio neužsiema. Lyk dienai rū́gsta. Svieto vaikiukai, antai, dainuoja, linksminasi, o tu rūgsti kaip kisielius. Saulė žeme railioja, o tu dar lovoj teberū́gsti. <br/>6. <span class="explanation">silpnai lynoti, dulkti: </span> Lietaus didelio nėr, ale jau kelinta diena rū́gsta, gal kada ir palis. <br/>7. <span class="explanation">gyventi nuobodžiai, be darbo ar dirbant monotonišką, įkyrų darbą, sėdėti namie: </span> Rū́gau rū́gau, kap buvau su vaikais namie, o dabar ko turiu rū́gt?! Kiauras dienas namie rū́gsta, niekur neina. Jis niekam neleidžia nuobodžiauti ir pats niekad nerūgsta. Bet kad tavo ir kantrybė arkliška. Sekmadienį, ir tą rūgsti prie algebrų. Mūsų kaimynas Pinčiukas vienas be pačios pelkėse rūgsta. Aš negalėjau taip sau be darbo rūgti. Nerū́k, eik darbo dirbti! <br/>8. <span class="explanation">raugėti. </span> <br/><b> kaĩp ant mielių̃ (rūgtè) rū́gti</b><br/>1. <span class="explanation">labai gerai augti, didėti: </span> Šera veršį, kiaušiukų tankiai įplaka – veršiukas rū́gte rū́gsta. Augimas paršų – kaĩp rū́gte rū́gsta. Putrą gerdama, kumelė rūgte pradėjo rūgti. Kaĩp rū́gte rū́gsta roputikės. Skola kaip ant mielių rūgsta. <br/>2. <span class="explanation">sektis: </span> Vieni kitiems padėsime, ir gyvenimai lygu rūgte rūgs. Be galo jam klojasi, viskas rūgte rūgsta. Jie gerai gyvena, gyvenimas kaĩ ant mielių̃ rū́gsta. <br/>3. <span class="explanation">būti labai patenkintam: </span> Jis, išgėręs alaus, kaĩp ant mielių̃ rū́gsta. <br/><b>plaũčiai (vė́daras) rū́gsta</b> <span class="explanation">turi paslėptą pyktį, kerštą: </span> Rū́gsta, rū́gsta vė́daras, vienąkart neiškentėsiu. Vėdaras rūgsta ant jo. Išėjova mudu su dėde duobės jaujai kasti, nes jau buvova susigerinę, ale mano plaučiai rūgo ir rūgo. <br/><b>aprū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti kiek rūgščiam: </span> </span> Savo raugu aprū́go alus. Moteriškė užraugino [raugą] trise mierose miltų, iki aprūgo visas. <span class="explanation">apgižti: </span> Aprū́gęs pienas. Aprū́go pienas, jau rūgštas daros. Aprūgusio pieno jokiu būdu negalima duoti veršeliui. Jau pienas aprū́gęs, tai tegu ir visai surūgsta. Sviestas neišmaigytas, tuojaus aprū́gsta. Pasenusios dešros turi aprūgusį, kartų skonį. <br/>2. <span class="explanation">apgesti, pridvokti: </span> Rūbai aprūgę, net iš tolo smirda. <br/>3. Upė yra aprū́gusi, reiškia – ant ledaus vanduo užbėgęs. <br/><b>atrū́gti</b><br/>1. <span class="explanation">išrūgti: </span> </span> Šilumo [je] laikyk kopūstus, kol atrū́gs, o pasku nešk į viralinę, į šaltį. Raugina, lig atrū́gsta: i dvi dieni, i tris, i keturias. Aš aptenku utėmis [iš rūpesčio, kad kas neįduotų], kol ta šnapšė atrūgsta. Atrūgusi duona lovy atsėda. <br/>2. <span class="explanation">tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: </span> </span> Gelsva ir dula barva tabokų lapų, sudėtų rūgimui, yra ženklas, jog tabokai yra atrūgę. <br/>3. <span class="explanation">atsiraugėti: </span> Valgis atsirūgsta. Atrūgos atsirū́gsta. Aš dar neatsirū́gau, tai valgysiu. Kad atsirūgaĩ ben tris kartus, tai ir sveikas. Po tokio mirusiųjų paminėjimo visuomet skųsdavosi svečiai negardžiai atsirūgstą. Tegu galas, kaip negardžiai atsirūgau nuo to sviesto! Privalgiau pridegusių bulbų su pienu, tai sviltom atsirū́gstu šitom. Aš atsirū́gstu, kap išgeriu. Kas valgydamas atsirūgsta – sotus. Pavalgęs atsirū́gau. Kai valgydamas atsirūgsti, tai šitą valgį dar teks valgyti ir kitais metais. Atsirugs vakarykščiais barščiais. Kaip aš tau duosiu, tai tu atsirū́gsi kepenais! Kad duosiu, tai motinos pienu atsirūgsi! Erzina vienus kalbomis, kitus – darbais, kol atsirūgs abiem galais. Baltrus žuvis valgė – Tadas atsirūgo. <br/>4. <span class="explanation">atsiliepti, nelikti be pasekmių, geruoju nesibaigti: </span> Nedarbuik, vaikel, tep sunkiai, tau tas viskas ant senystos atsirugs. Atsirūgs tau tas žodis. Vai, tu in trečią dieną atsirū́gsi, ką tu dabar pasakei. Dar tau už tai atsirùgs, nepraeis taip lengvai. Atsirūgs jiems mano sūnaus vargas. Atsirugs tau vieną dieną visi gražūs tavo darbeliai. Da atsirùgs tiem žmonių skriaudėjam. Kam ne kam, o tau, martel, tai greit tie žodeliai atsirugs. Palauk – tie juokai dar tau atsirugs! Svetima skriauda atsirugs. Atsirugs tas tavo darbelis! Gal plaukus sau rausi, ale bus po laiko. Aha, kaip atsrū̃go – gana tau svetima procia ryt! Pats atsitikimas jau senas, pernykščias, bet šįmet tiktai atsirūgo. Visko ans žmonėms pridirbęs yr, ne dyvai, kad trečioj dienoj po smerčio atsirū́gsta <span class="explanation"> (atsimenami blogi darbai) </span>. Ale tu atsirūgsi koc pri smerčio savo. Atsirū́gs tie pyragai, nebvogs. Ateis laikas, atsirūgs i jam pyragai. Atsirū́go katei pelikių ašaros. Atsirūgo vilkui avių ašaros. <br/>5. <span class="explanation">atsibosti, pakyrėti: </span> Jau tos bulvės [valgyti] atsirū́go. | Merga ženatve atsirūgo <span class="explanation"> (nusivylė) </span>. <br/><b>darū́gti</b>. <br/><b>ne</b></b>-<br/>1. <span class="explanation">gerai neįrūgęs: </span> Nedarū́gę burokai. <br/>2. <span class="explanation">prastai nusiteikęs, sugižęs: </span> Nedarūgęs vaikas, mažai miegojo, gaižus, piktas. <br/>3. <span class="explanation">ne visai sveiko proto, apykvailis: </span> Toks nedarūgęs, kad rimto darbo jam negalima duot. Kad jie visi toki nedarūgę. <br/><b>įrū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti rūgščiam, įgauti rūgštumo: </span> Tešla įrū́gusi. Alus įrū́go jau. Inrū́gsta pečy ta raugienė. Ka šaltai, lėdniau įrū́gs, būs lėdnesnė. Kap inrū́gsta duona, tada minkia. Sa [vo] rūgščia inrū́gus duonelė. I par naktį duonos plutą įmerkė, i ans. ir įrū́go. Ta sula yr įrū́gusi. Įrū́gę kopūstai, anus reik nudeginti, verdančiu vandeniu nupilti. Ir medus inrūgsta. Bei žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo. Kol kopūstai įrūgs, mėsa ir iškirmės. Kad įrūgo, tai ir iškeps. <span class="explanation">įmirkti, prisitraukti kvapo: </span> Kopūstais įrū́gęs kubilas. Varles su anodija dėjom vėžiams į keselę: medis įrūgsta ir kvepa anodija kaji kolei. Jie visi tuo pačiu raugu įrū́gę <span class="explanation"> (sutaria) </span>. <br/>2. <span class="explanation">sušniurti: </span> Be reikalo priguliau, tik įrū́gau, nieko nepailsėjau. Ko toks įrū́gęs atsikėlei, ar miego per mažai? <br/>3. <span class="explanation">įmigti: </span> Įrū́go – miegta skaniausiai. Įrū́go vaikas i rūgsta lig dvylektos. Popiet biskį atsiguliau, tai kad įrūgau, žiūriu – jau temt pradeda. <br/>4. <span class="explanation">prisigerti drėgmės: </span> </span> Dieną naktį lyja, žemė įrū́gus. Lietui palijus, inrū́go lentos. Oras buvo įrūgęs, drėgnas. <br/>5. <span class="explanation">įsilyti: </span> Jau kad įsirū́go, tai ir lis kelias dienas. <br/>6. <span class="explanation">įpykti: </span> Taip įrūgo tėvas ant sūnaus, kad buvo beišvarąs iš namų. <br/>7. <span class="explanation">įprasti, įsitraukti, įnikti: </span> Dėdė įrū́gęs gerti arielką. Per vestuves, pakasynas tų parapijų katalikai mirksta degtinėje įrūgę. <br/><b>išrū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti rūgščiam: </span> </span> Duona išrū́go įmaišyta, jau gali kepti. Juo daugiau į tešlą įdėta mielių, juo labiau išrūgsta. Gerai išrūgus duona esti akyta. Gražiai išrū́go pyragai. Sudedam kopūstus, išrū́gsta – valgom. Ir galvom indedam [kopūstus] – gerai išrū́gsta. Kopūstus reik raugt sengaly, tada jie išrùgs kieti ir gardūs. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį įdėdavo, iš savęs pradeda rūgt, puška, puška ir išrū́gsta. Rūgsta rūgsta ir išrū́gsta alus, ir dainuok išgėręs. Vynas buvo puikiai išrū́gęs. Jau išrū́go, galima varyt [naminę degtinę]. | Itas valgis greit išrugs <span class="explanation"> (susivirškins) </span>. <br/>2. <span class="explanation">tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: </span> </span> Tabokų lapai paskuojo skabymo vos teišrūgsta par 10 ar 12 dienų. <span class="explanation">nuo rūgimo pasikeisti: </span> Riebumas skūros išrūgsta, bet reik po dūmais džiovinti, vėl du tris kartus į raugus dėti, ir būs diktos naginės. <br/>3. <span class="explanation">išbūti suniurusiam, supykusiam: </span> Ka supyks, tai tris dienas išrū́gs. <br/>4. <span class="explanation">išmiegoti: </span> Tinginy, ar jau išrū́gai? Nu, jau išrū́gai, sėskias valgyti! Kaip tu išrūgus per dieną, tai tu ir naktį nemiegi. Tėvas lig pat pusryčių išrū́go, o sūnelis dar ir dabar tebkirmyja. Išrūgau <span class="explanation"> (išsipagiriojau) </span> iš vieno baliaus ir vėl geru. <br/><b> káilis išrū́go</b> <span class="explanation">nusilpo, nusistekeno begerdamas, nusilesė: </span> Ilgainiuo, kad vienims kailiai išrūgo begerant, kitims įkyrėjo, tad į namus beišsiskiedė. <br/><b>kaĩp ant mielių̃ (rūgtè) išrū́gti</b> <span class="explanation">pasitaisyti: </span> Klaipėdo [je] Stasė kaĩp ant mielių̃ išrū́go. Po anų badmečių stojosi treji geri metai, laukuose viskas rūgte išrūgo. <br/><b>nurū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">per daug surūgti: </span> Kad smetonas nurūgsta, parūgomis barščius balina. Smetonas nurū́go. Nešim kopūstus rūsin, bijau, kad nenurūgtų. Duona nurūgo, tai smirda kailiu. Bestovėdama gira nurū́gsta. <br/>2. <span class="explanation">išrūgti: </span> </span> Namie mama, padedant kam nors iš moterų, ruošdavo valgius, žiūrėdavo, ar nurūgo jau iš anksto užraugta gira. Gerai nurūgusi degtinė. Sakyk, iš kokio grūdo nusunkei? | Kartomis <span class="explanation"> (eilėmis) </span> dėk gijas ir avižiniais šiaudais apipurtink – kad nurūgs, bus balčiausi siūlai. <br/>3. <span class="explanation">įgauti nemalonų pašutimo kvapą: </span> Mažas vaikas neplautas nurū́gsta veikiai. <br/>4. <span class="explanation">praeiti (norui): </span> Nurūgo, nugaravo tas tėvo noras jauną vesti. <br/>5. <span class="explanation">netekti jėgų: </span> Tu nurū́gai, nukvėpai, aš nu vyro pabėgau. <br/><b>parū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek parūgštėti, kiek įrūgti: </span> Parū́go biškį smetonas, ir partraukiau, nedaviau rūgti. Parū́gę, saldrūgštukai agurklai. Ažmaišydavom vakaro [duoną], ryto jau būdavo parū́gus. <br/>2. <span class="explanation">aprūgti, surūgti: </span> Kad jį balai, kad parū́gęs alus!. Parū́gę <span class="explanation"> (pagyvenusios) </span> mergos, paliks senos. <br/>3. <span class="explanation">pašvinkti, sudvokti: </span> Vakarais negalėjo nusėdėti troškiose, parūgusiose gryčiose. <br/>4. <span class="explanation">kiek papykti: </span> Tokia jos mada: parū́gsta kelias dienas ir vėl gera. Parūgęs ir pasenęs ateities nemato! <br/>5. <span class="explanation">kiek pamiegoti, pagulėti: </span> Pamėgino vėl užsimerkt – juk šiandien ir jai valia ilgėliau parūgti patale. <br/><b>padrū́gti</b>. parūgti 1: Pernakt padrū́gsta tiej miltai – ir gardi raugienė. <br/><b>pérrūgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">per daug įrūgti: </span> Smetonas labai párrūgo. Pienas pérrūgęs, liežiuvį kerpa valgant. Pérrūgęs pienas labai rūgštus bus, tada saldaus andeda. Perrūgusi tešla. Suvalgiau skeliaudriukę perrūgusio agurko, tai kokią nedėlią ramstė vidurius. Iki pietų kad palieki jį. rūgti, tai jis pérrūgsta didžiai. <br/>2. <span class="explanation">prisitraukti, prisigerti smarvės: </span> Storapilvis triptelėjo vapsvą, vabzdžių karalaitę, dideliu, vaksu perrūgusiu batu. <br/>3. <span class="explanation">suirzti, sušniurti: </span> Perrūgai bemiegodama. <br/><b>prarū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuo ilgo buvimo, netinkamo laikymo sugesti, pasidaryti gaižiam, sugižti: </span> Bulbos vakarykščios bus prarū́gę. Sriuba jau prarū́gus. Tėvas nuo ryto nusineša, prarūgsta jam pietūs. Pasuolėje, kur stovėjo puodai su prarūgusiais vakarykščiais viralais, ėmė kažką lakti šuva. Pliupsi kap prarū́gus buza. O, kad jis (alus) prarūgtų! Sukiužusioje trobelpalaikėje buvo niūru, dvokė prarūgusiu senu srėbalu. Prarūgęs, rūgštelėjęs medus netinka bitėms penėti. Vaikinas kap prarū́gęs <span class="explanation"> (netikęs) </span> – ar jį priims [kareiviu] ? Rytdienai kruopų nevirk – prarugs. Poteriai ne kleckai – neprarugs. Kvietinė košė kad ir prarūgus – iškabys. Kad tu prarū́gtum su savo tvarka! Kad tu prarūgtái! Sėdaus iš juoko, tegul tave prarū́g! <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti kiek rūgščiam: </span> </span> Gal maži prarùgs alus lig sekmadieniui. <br/>3. <span class="explanation">suniurti, suprastėti: </span> Prarū́gus boba. Kelinta diena Jonas prarūgęs vaikščioja. Mūs boba prarūgus <span class="explanation"> (sukiužusi), </span> moja ana ilgai negyvens. <br/>4. <span class="explanation">prisitraukti rūgštumo ar nemalonaus kvapo: </span> Man prarūgo burna, ir dabar neskanu. Nusivilko prakaitu prarūgusią palaidinę. Kelionėje prarūgęs, brolau, neik į tokius namus. Nusiųs tave į kokį prarū́gusį <span class="explanation"> (apleistą, nuobodų) </span> kaimą. <br/>5. <span class="explanation">subjurti, apniukti: </span> Prarū́gęs oras, lyja ir lyja. <br/>6. <span class="explanation">pasidaryti gaižiam: </span> Nuo tokio pasakymo vyriškio šypsena visai prarūgo. <br/>7. <span class="explanation">prabūti, pratūnoti: </span> Visądien namie prarūgaũ. <br/><b>prirū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dideliam kiekiui surūgti: </span> Pieno prirū́gę pilni puodai. <br/>2. <span class="explanation">pridvokti nuo rūgimo, nešvarumo: </span> Ilgai nemazgotos bačkos prirū́go, dabar negal šviežio alaus košt. Reikia saugoti, kad puodynės neprirūgtų. Švarios motriškos, tik prirū́gę viskas. Prirū́gę namai visokių smarvių. Nesinorėjo eiti tamsion, prirūgusion pirkelėn. Visą mielą vasarėlę čia telkšo rudas, prirūgęs vanduo. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti rūgščiam, labai surūgti: </span> Ale kaip tie agurklai teip prirū́go – jug išstovi ilgiausiai. <br/>4. <span class="explanation">prikilti rūgstant: </span> Pilnas dubuo prirūgęs tešlos. Jų tokia plemė: ka jau numiršta, prirū́gsta pilnas grabas. <br/>5. <span class="explanation">daug užaugti: </span> Šiemet nežmoniškai prirūgo atolo: kas žingsnis – kupetys. <br/>6. <span class="explanation">prisigerti drėgmės: </span> </span> Stalas kad prirū́go, nė pakelt negalì. Prirū́gę šiemet malkos – šlapios. Tuomet ir tu buvai jų dvasios prisigėręs, jų raugo prirūgęs, primirkęs. <br/>7. <span class="explanation">būti supykusiam: </span> Tavo motka prirūgus, kada tik ateinu. <br/><b>surū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti rūgščiam: </span> </span> Verėnas surū́gsta, katile bebūdamas. Surūgęs pienas. Pienas surūgęs, kad gali vaikščiot <span class="explanation"> (labai kietai surūgęs) </span>. Pienas [kubile] surū́gdavo kaip uksusas. Greĩta va čia surū́go, čia pašildei, tai tada gardu [varškė]. Anas. surùgs, ir pasdaro rūgštus ir gardus. Kol mesa paaugs, i kopūstai surū́gs. <span class="explanation">sugižti: </span> Tas maistas surū́gusis, subuvęs. Surūgęs kaip šunies lakalas. Poteriai ne kleckai – nesurūgs. Vestuvės tepalauks, ne kruopos – nesurugs. O kad tu surūgtum – nebėr! Kas iš tavęs bus, kad tu surūgtum! O kad tave notra, o kad tu surū́gtum! Kad tu surūgtum pupų rūgšty! Kad puodynėj toj surūgtum, uodegą kur nusisuktum! <br/>2. <span class="explanation">nuo gedimo, puvimo, nešvarumo įgauti prastą kvapą: </span> Pakabinsi šlapias virves, tuojau ir surū́gs. Surū́gusią sermėgą apsirėdyk. Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas. Kiti merkdavo [linus] į bėgantį [v] andenį, kokie upeliūkščiai kur būdavo, dar, sako, gražesni būdavo, mat, nuneša tą surū́gusįjį [v] andenį. Apiploviau [ligonį], lova buvo surū́gusi. Šviežio oro turi, nesurū́gęs nėkumet esi. <br/>3. <span class="explanation">suirzti, supykti, būti blogos nuotaikos: </span> Gal nesveikas, kad toks surūgęs vaikas. Tai surū́gus – ne tą koją iš lovos pakėlei. Šiandien tėvas kažkoks surūgęs, be ūpo. Kolgi tu vis toks surūgęs, tartum dantis geltų? Surū́go, ir įkalbint negalima. Nesmagu, kad žmogus toks surūgęs. Pasakyk žodį, tai tuoj ir surunga. Kelinta diena surū́gęs ulioja. Ko tu in jį lendi – žmogus bėdoj surū́gęs. Ko surūgęs kap kvošiniena? Surūgęs kaip degtienė ažupečy. Vaikščioja surūgęs kai kisielius. O Grėtė atsikėlė surūgusi lyg piktas oras. Surūgus kai devynios pėtnyčios. <br/>4. <span class="explanation">sušniurti, sutingti: </span> Nieko iš jo neišklausi, matai, kad jis su miegais surūgęs. Dieną prastas miegas, tik surū́gsti žmogus. Turbūt negerai numigai, kad toks surū́gęs. Surū́gsta senė bemiegodama. Miegužiu ji susnūdus, tinginužiu surūgus. <br/>5. <span class="explanation">būti vargingam, prastam: </span> Mano surūgusį jaunų dienų gyvenimą sunkino ir tai, kad negaudavau lig soties pavalgyti. <br/><b>surū́gusiai</b>. Čia žmonės beveik visi surū́gusiai gyvena, ot, kas kita laukinykuos. <br/>6. <span class="explanation">apsiniaukti, apsiraugti: </span> Nū saulutė šviečia, ne tai, kai vakar – surūgus diena. Dangus apniukęs ir surūgęs. <br/><b>užrū́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gauti rūgštumo: </span> Duona užminkyta užrū́gsta. Jau gira biskį užrū́gus. Šilton dieškeliūtėn supilia, apdengia, ir ažrū́gsta [tešla]. Ažmaišom, pastatom in nakties pečiun. Pečiuj ažrū́gsta. Užrùgs toj raugienė – negalim atsivalgyt. Kai kopūstai ažrū́gsta, ir valgom. Kopūstai ažrūgo kailio rūgščia. Duona nuo rėčkos užrūgsta. Teažrū́gst pienas. <br/>2. <span class="explanation">apsiniaukti, apsitraukti: </span> Ažrū́go visas dangus, kad net tamsu pirkioj pasdarė. Kelinta diena kaip ažrūgo ir nėr pagados. Kaip ažrū́go per šienapjūtę, tai taip priešokiais ir darėm šieną. <br/>3. <span class="explanation">supykti, pasidaryti nepatenkintam: </span> Užrū́go mūsų kaimynėlis: pirmiau čia ir čia, dabar – nė kojos. Vis kap ko ažrū́gus, vis onaras. Ažrūgo anas an manę. Kaip šiteip jai pasakiau, tai kad užrū́go baisiausia! Kogi teip ažrū́gęs kai devynios pėtnyčios?! Jam ažrū́go: ubagėnas jo turtą valdis! <br/>4. <span class="explanation">užpusti nuo miego: </span> Jo akys užrūgusios, užtraškanojusios, ir žiūri ans pusiaumirkomis. Užrū́gusioms akims atsikėlė. <br/><b> vė́daras (vė́deras) užrū́go</b> <span class="explanation">paėmė pyktis: </span> Vė́deras ažrū́go. Nu, ir užrū́go vė́daras! Jam nepasakyk – užrùgs vė́daras.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.