Darbalautis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis darbšti, energingą, stropų žmogų, dažnai su atspalviu, kad jis dirba daug ir atkakliai.
Pavyzdžiai:
1. Jis yra tikras darbalautis – visada pirmas atvyksta ir paskutinis išeina.
2. Komandai reikia tokių darbalaučių, kurie nebijo sunkumų.
3. Senelis buvo visas gyvenimas darbalautis: dirbo nuo aušros iki sutemų.
Sinonimai: darbininkas, darbštuolis, stropuolis, triūsikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.