Dangoja – tai žargoninis žodis, reiškiantis nedidelį, apvalų, dažniausiai minkštą daiktą (pvz., kamuoliuką, gniūžtę, rutuliuką), arba suplotą, sukompresuotą masę.
Kartais vartojamas ir metaforiškai apibūdinti žmogų (pvz., apkūniam, apsirijusiam žmogui).
Pavyzdžiai:
1. Susispaudė į dangoja – susigūžė, susikūlė.
2. Suminkė popierių į dangoja – sukompresavo į rutuliuką.
3. Po antklode guli kaip dangoja – susirietęs, susikankinęs.
4. Pavalgęs atsilošė kaip dangoja – apie per daug pavalgiusį žmogų.
Kilmė: greičiausiai iš baltarusių kalbos (данго́ля – gniužtas, kamuoliukas) arba slaviškų šaknų, susijusių su „dengti“ (lenk. dągać – spausti). Lietuvių kalboje nėra standartinis, dažniau vartojamas tarmėse ar šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.