dalgiapalaikė
Dalgiapalaikė – tai istorinis terminas, reiškiantis moterį, kuri tarnavo kaip kario (paprastai bajoro) asmeninė padėjėja arba ginklanosių palaikytoja mūšio lauke. Ji nekovodavo tiesiogiai, bet rūpindavosi ginklais (pvz., dalgiais), apranga, maistu arba suteikdavo pirmąją pagalbą.
Pavyzdžiai:
1. Karinė tarnyba: XVI–XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalgiapalaikės dažnai lydėdavo bajorus į mūšius, nešdamos jų ginklus (pvz., dalgį – ilgą lenkišką peilį) ir atliekdamos pagalbines funkcijas.
2. Simbolinis vaidmuo: Kartais dalgiapalaikė simbolizavo karinį palydovą, panašų į pagalbininką ar ginklanosį (pvz., kaip samurajų ginklanešys Japonijoje).
3. Literatūroje: Terminas retai sutinkamas šiuolaikinėje lietuvių kalboje, bet gali būti vartojamas istoriniuose tekstuose apie LDK karus ar bajorų papročius.
Trumpai: Dalgiapalaikė – istorinė moters pareigybė kariuomenėje, atliekanti pagalbines užduotis karo metu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.