„Dainus“ – vyriškas lietuviškas vardas, kilęs iš žodžio „dainuoti“ (dainuoti, giedoti). Simbolizuja muzikališkumą, grožį ir džiaugsmą.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Asmenvardis: Dainus yra talentingas muzikantas.
2. Meno kontekste: Jo kūryba – tai grynas dainaus išsiliejimas.
3. Perkeltine prasme (retai): Vėjas dainavo tarp medžių.
Trumpai: Vardas, susijęs su daina / dainavimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.