dailumytė

Dailumytė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą ar menką dailę, grožį arba nedidelį, subtilų gražumą. Dažnai vartojamas su švelnia neigiama arba ironiška prasme – pabrėžiant, kad grožis yra nepakankamas, pernelyg kuklus ar net menkas.

Pavyzdžiai:
1. Tą piešinėlį galima pavadinti tik dailumyte. (t. y. labai paprastas, be didelės meninės vertės)
2. Jos suknelė – gryna dailumytė, bet išvaizdai trūksta išraiškingumo.
3. Tas puokštės išdėstymas – graži dailumytė, nors ir nedidelė.

Trumpai: Tai mažumas, menkas grožis, dažnai su švelniu nuolaidžiavimu ar pasityčiojimu.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Dailumytė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą ar menką dailę, grožį arba nedidelį, subtilų gražumą. Dažnai vartojamas su švelnia neigiama arba ironiška prasme – pabrėžiant, kad grožis yra nepakankamas, pernelyg kuklus ar net menkas. Pavyzdžiai: 1. Tą piešinėlį galima pavadinti tik dailumyte. (t. y. labai paprastas, be didelės meninės vertės) 2. Jos suknelė – gryna dailumytė, bet išvaizdai trūksta išraiškingumo. 3. Tas puokštės išdėstymas – graži dailumytė, nors ir nedidelė. Trumpai: Tai mažumas, menkas grožis, dažnai su švelniu nuolaidžiavimu ar pasityčiojimu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.