Dailiavietė – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gražią, malonų, vaizdingą vietą (pvz., kraštovaizdį, sodą, apylinkę).
Pavyzdžiai:
1. Mūsų kaimas – tikra dailiavietė: tvenkinys, kalvos ir senų ąžuolų giraitė.
2. Kelionėje atradome nuostabią dailiavetę prie upės.
3. Poetai dažnai giedojo gimtosios žemės dailiavetes.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje atitiktų žodžius „graži vieta“, „paveiksli vieta“ ar „vaizdinga vieta“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.