"Daiktadirbis" – retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis daiktų kauptoją, rinkėją, kolekcinierių (asmenį, kuris kaupia įvairius daiktus, dažnai be praktinės priežasties).
Pavyzdžiai:
1. Senelis buvo tikras daiktadirbis – sargyboje visą gyvenimą sukrovė senų radijų, laikrodžių ir knygų.
2. Kaimynas, vadinamas daiktadirbiu, savo garaže saugo net naudotus sriubos pakelius.
Trumpai: Tai žmogus, kuris kaupia daiktus (kartais pertekliškai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.