daeidinėti

eidinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. eiti 1: Šituo taku nieks neeidinė́ja. Su kaimenėmis aplinkui eidinėja.
apeidinė́ti

1. apeiti 2: Viršininkas apeidinėjo išsirikiavusią kariuomenę. Anas apeidinė́ [ja] visas upes – baisią ukatą turia su žuvėms.

2. (yxaжывaць). patarnauti, pataikauti: Tu jo nežinai nei kap apeidinė́t – jam vis negerai.

3. apeiti 10: Ponai visokiomis gudrybėmis mėgina apeidinėti įstatymus.

4. →. apeiti
13. Mokėjo rašyti ir gražiai su merginomis apsieidinėti. Man jų bernas apsakinėjo, kaip su tavim ten apsieidinėjo.
ateidinė́ti.

1. ateiti 1: Ar ateidinė́jo kas pas ją? Jis buvo nusprendęs ateidinėti tik naktį. Ateidinėdavo kasdien tą pačią valandą. Būtų geriau, kad jis nebeateidinėtų į mano kambarį.

2. ateiti, artėti: Ateidinė́ja toks juodas debesis.

3. (aдxaдзiць) praeiti ligai, išgyti: Reikia [v] andenin kukterti devyniskart, ir ateidinė́ja kvaroba.
daeidinė́ti. daeiti
1.
įeidinė́ti

1. įeiti 1: Įeidinėjo žmonės, laikydami rankose mazgelius. Vis kas pro to miesto vartus išeidinėja ir įeidinėja.

2. (yxaжывaць). pataikauti, taikyti: Marti inseidinė́jo tik šešurą ir vyrą, o anytai nekėrino.
išeidinė́ti. išeiti:

1. Jie daugiau jau nebeišeidinėjo iš kambario. Jis liovėsi išeidinėjęs iš namų.

2. Ėmė lietuviai į užrubežį išeidinėti.

3. ištekėti: Išeidinė́ja iš ežero upė.

4. trauktis: Kai vokietys išeidinė́ [jo],
degino.

5. išeiti 21: Pradėjo išeidinėti lietuviški laiškai. Laikraščiai pradėjo išeidinėti.

6. išeiti 17: Sa pautais mašina mumi septyni šimtai išeidinė́ja.

7. dilti, nykti: Mėnas senagaliu būna neaiškus – išeidinė́ja.

8. sekti, būti pasekme, rodytis, atrodyti: Turėjo įgyti svarbesnį balsą, kaip tai iš viso išeidinėjo.

9. reikštis: Galybė iš jo išeidinėjo ir visus sveikais darė.

10. ristis (perint): A jau išeidinė́ja [viščiukai] ?
nueidinė́ti. nueiti 1: Ji nueidinėdavo pas juos. Nueidinėjom algos.
pareidinė́ti. pareiti:

1. Pareidinė́ja kasdien valgyt.

2. Pareidinėja pas mus iš kariuomenės vyrai.

3. rengtis pareiti, parvykti: Jis tada kap tik pareidinė́jo iš Amerikos.
péreidinėti

1. pereiti 5: Jis pereidinėdavo iš vienos vietos į kitą. Kariuomenė ėmė pereidinėti į sukilusios liaudies pusę. Padavimai pereidinėjo iš kartos į kartą.

2. pereiti 9: Péreidinė [jo] karas. Juodas debesaitis lyg péreidinėja.
praeidinė́ti. pradeidinėti: Zietelka praeidinė́ja iš laukų.
pradeidinė́ti. ištekėti: Upelė pradeidinė́ja nuog Jonuškos.
prieidinė́ti. prieiti 1: Visą dieną kareiviai po vieną ir grupėmis prieidinėjo.
sueidinė́ti. sueiti 2: Mergos sueidinė́davo vakaruot. Vakaruot sueidinė́ja visi vienan daiktan. Didė minia susieidinėjo. Susieidinėjo daug žmonių.
užeidinė́ti; .

1. užeiti 1: Tik užeidinėjam už stalo – jau jie sušveitė silkes.

2. užeiti 3: Daug aš užeidinė́jau pas žmones, ir niekas nepriėmė naktin. Ilgainiui pradėjau pas ją užeidinėti.

3. užeiti 12: Man jau dieną užeidinėjo kosulys.

4. kilti, prasidėti: Užeidinėjo karas, bėdavojo karalius, kad maža vaisko yra.

5. užeiti 19: Tada užeidinėjo vokiečiai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'daeidineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis