dadžiūti

džiū́ti, -sta (džiū̃sta. džiū̃va, džiū̃na), -vo (džiū̃vo. džiùvo).

1. darytis sausam, sausėti: Kelias džiū́sta. Išvelėjus padžiauk marškinius, tegul džiū́sta. Rauplės jau džiūsta. Žemės džiū́stama ir išdžiūstama. Tiek mislinau, tiek norėjau, kad mano širdis troško, galva džiū́vo. Mat lietuvių dūšios. plikuos plotuos, be miško, lyg tartum apkursta, tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta. Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. kietėti netenkant sulčių: Šiandien džiū̃na šienas pievo [je]. Baigia obaliai, grybai džiū́t. Nedžiū́vę žirniai. Džiūvusi žuvis. Ūkinykas atrado džiūvusią meisą nu aksčių numaustytą. Mėsa džiūsta, plunksnos pūsta. išnykti garuojant: Visų medžių rasa džiū́vo nuo mano žirgelio. Našlaitėlei nuo blakstienų ašaros nedžiūsta (dažnai reikia verkti) . Bėga, net balos džiūsta (labai greitai) .

2. vysti, glebti, nykti, žūti. Vysta džiūsta žalios rūtos – laikas palaistyt. Oi sėdžiu už stalelio, oi žiūriu pro langelį, oi džiū́sta vysta žalia rūtelė po seklyčios langeliu. Džiūst rūteliai, džiūst roželės, džiūst ir lelijelės, džiūst ir mano jaunos dienos kaip darže žolelės. Džiū́sta vysta širdužėlė kaip lanko [je] šienelis. Džiūsiu vysiu kap rūtelė aš be tavę, berneli. Išvež tave žmoneliai į svetimą šalaitę, džiūsi vysi, sesaitė, kai daržely rūtaitė. Vysta džiūsta jaunystėlė pas šelmį bernelį.

3. lysti, menkėti: Tokis sūnus gražus auga, o bočia džiū́sta diena nuog dienos. Jis džiū́vo džiū́vo ir numirė, gal kokią džiovą turėjo. Perdien nevalgęs džiū́sta. Tas kūdikis džiū́sta. Ką te džiūvì prie tų knygų, eik pavaikščiot. Kas kartas didžiaus įniko sergaloti ir džiūti. Jis džiū́sta iš rūpesčių. Viduj nelaimės džiūstam iš baimės. Žmonės nuog baimės. nemintą džiūt ir salpt turi. Žmonės džius dėlei baimės ir laukimo. Džiū́stanti liga (džiova) . Jis tur džiū́stančiąją ligą, jis serga džiū́stančiąja liga. Guli vilkas – džiūsta vilkas, bėga vilkas – tunka vilkas. sirgti džiova: Maria jau treti metai džiūsta, ir kana, ar sustaisys.
ãkį džiū́ti. labai norėti ir negauti.
džiū̃nanti širdìs. Džiūnantèsnė širdìs paliekta nu denatūrato (išgėrus denatūrato) .
širdìs džiū́sta ilgu: Be tėvynės širdis džiūsta.
apdžiū́ti.

1. pasidaryti kiek sausesniam, pradžiūti: Kelias jau gerai apdžiū́vęs. Apdžiùs ma [n] nedaugį akys nuog ašarų (nebereikės tiek verkti) . kiek nugaruoti, išnykti, išdžiūti. Apdžiū́vo jau didumas šlapumo. Dar ant lūpų motinos pienas neapdžiūvo, o jau vagiant pakliuvo.

2. aplysti: Pirmiau buvo buinesnė, dabar jau apdžiū́vus.
atidžiū́ti.

1. nudžiūti, nunykti: Kai duosiu per rankas, tai net nagos atadžiùs. Kad tau rankelės atadžiūt, kap tu mane seną ažumušei pusėn smerties. Tai padarė, kad jam pirštai atdžiūtų!

2. pravargti (dirbant): Atidžiū̃na [tarnautojai] savo valandas i leka gatvėms.
dadžiū́ti. užbaigti džiūti: Linai da nedadžiū́vę.
įdžiū́ti.

1. pasidaryti labai sausam, sukietėti: Duona įdžiū́vo – neįžiebiu (neįkandu) . Dirvos kietai įdžiū́vo, kad nebgali įarti. Kol dvaro dirvas apsėjai, tavo jau įdžiūvo. Indžiūvusi žemė, jei neturi savimp dėgnumo. Indžiū́vo kai kaulas. Lašinių skūra įdžiū́vus kai puspadis.

2. pasidaryti labai liesam: Aš visada buvau įdžiū́vus kai žąsies sparnas.
išdžiū́ti.

1. pasidaryti sausam, išsisausėti: Jau visi keliai ir takeliai išdžiū̃vo, net dulka. Miesteliai išdžiūvę lyg balanos. Mūsų gerklės jau išdžiūvę, duok pašlapint nors liežuvį. Išvydo žemę išdžiūvusią. Kad giedra ilgai bus, tai vasarojas gerai išdžius. Išdžiū́vusius linus mink. išnykti, išgaruoti: Visi šulniai, sodželkos ir upės visiškai išdžiūvo. Vyno šulinys išdžiūvo. Išdžiūvo audra ant žemės. Ir išdžiū́vo (išnyko) tas urėdas iš dvaro. Ašaros greičiausiai išdžiūsta. Darbo prakaitas išdžiūs, bet vaisius liks.

2. sunykti, pražūti (džiūstant): Mano nei išdžiū́vo, nei sumirko, ar aš krutu, ar aš sergu.

3. sulysti, sumenkti: Jo rankos labai išdžiūvusios. Susiženijo abudu toki išdžiū́vę. Rokas dar išdžiuvèsnis. Išdžiūvęs kaip šiekštas. Taip išdžiūvo, kad ant adatos pasėdžia. Kūnas mano jau išdžiūvo.
paišdžiū́ti. viskam išdžiūti: Visa paišdžiū́vę, gerai būt, kad kąsnį pavilgyt [ų] lietus. Kieku buvo [sėta],
paišdžiū́vo vičvisa.
nudžiū́ti.

1. paviršiumi pasidaryti sausam, be drėgmės: Purvai, aptaškyti ant drabužio, nudžiū́vo. išnykti, išgaruoti: Šaltiniai nudžiū́vo. Nuilsusį arklį negirdytie, o kad jau nudžius prakaitas, tada vesti prie vandens. Jam ašaros jau nudžiū́vusios. kiek nugaruoti, nusekti: Žiūrėk, kaip nudžiūta prūde vandenio! Senatvėj ir kraujas nudžiū́sta. susitraukti, sumažėti netekus drėgmės: Visai žalius pabėrei [rugius],
užtai tiek daug nudžiū́vo.

2. nuvysti, suglebti, žūti. Obelis aukso nudžiūvo. Oi žinau, kaip buvau, nežinau, kaip būsiu, kaip žalia rūtelė pakirsta nudžiūsiu. Figos medis. nudžiūvo.

3. sulysti, sudžiūti: Sunykau ir nudžiūvau kaip pūdymo kvietkelė. Jis nudžiūvo kaip lazda. netekti kiek svorio: Jau septynis kilus nudžiū́vau.

4. pasidaryti nejautriam, nevaldomam, paralyžiuotam: Vaikui nudžiùvus kojelė iki kelio. Buvo ten žmogus, kurs turėjo nudžiūvusią ranką. Kad tau liežuvis nudžiūtų! Verčiau ranka nudžiūtų, negu tokį darbą padaryti.

5. džiūstant nunykti, galą gauti: Gauna i vištos džiovą: džiūsta džiūsta i nudžiū́sta.
padžiū́ti.

1. kiek apdžiūti, pradžiūti: Šlapias kelias padžiūvo jau. išdžiūti: Žemė lengva, padžiū́sta, gyvi pelenai. Žemė veikiai padžiū̃na. Kad jau kiek padžiūvesnė žiauna [duonos],
ir nebegaliu pakąsti. Padžiùs bulbienojai, tai lengviau bus grėbt. Pradalgiuose styri vietomis jau padžiūvusio šieno kuokštelės. Pjoviau dobilą jau padžiūvusį. Šienas padžiūst, žolė pavyst. kiek nusekti: Upės – ir tos jau padžiūvo, o ežerai maurais užėjo, užako. Padžiūvo vandeniai ant viršaus žemės.

2. nuvysti, nudžiūti, žūti. Šiuosmet bulbės blogos, padžiūvo daug. Truskavkės gražiai žydėjo, bet padžiū́vo. Kap šešurėlis važiavo, visos žolelės padžiū́vo, visos upelės išseko. Padžius medeliai, nukris lapeliai. Žalia rūta nepadžius, tu paliksi balamūt's. Ei eglele, ko tu žalia padžiūvai? Ilgainiuo sugriuvo rūmai, medžiai darže padžiūvo. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės. Iždygus [sėkla] padžiūvo, nes neturėjo drėgnumo.

3. sulysti: Aš visada buvau padžiū́vusi, bo nebuvau valgi. Moteris buvo aukšta, padžiūvusi.

4. nutirpti, paralyžiuoti: Buvo žmogus, kursai turėjo padžiūvusią ranką. Kad jų nagai padžiū́tų!
blùsos padžiū́vo [kélnėse] . Jam uždabojus, blùsos tep ir padžiū́vo kélnėse. Blùsos jo padžiū́vo iš baimės.
pérdžiūti.

1. labai išdžiūti: Veikiai keliai perdžius. Sausa, pérdžiuvo visa. kiek padžiūti, prasisausėti: Padžiausiu, lai pérdžius, galėsi marškinius apsivilkt. nugaruoti, nusekti: Nugis [upės],
nebturėdamos ūksmės, ne vien pardžiūna, bet tūlos būtinai išdžiūna.

2. labai išdžiūvus sugesti: Pérdžiūvo viedras, teka vanduo. Rėčka pérdžiūvo ir subirėjo. Viedras párdžiūvo, ir lankai nubiro. Perdžiūvo sūdas. Perdžiūsta bačka. Pardžiuvo lentos ir suplaišiojo. Barška kai párdžiūvę ratai.

3. pasidaryti per liesam: Pérdžiūvęs, toks smulkutis, burna kap kumštis. Párdžiūvus, išbalus – kai tik kačių mūka. Pardžiūvęs kaip giltinė.

4. pusėtinai išdžiūti.
pradžiū́ti.

1. pasidaryti kiek sausesniam: Kelias jau pradžiū́vęs. Šlapias kelias pradžiūvo jau. Kad šiteip kaitintų, greit kalnai pradžiū́t [ų]. Kaip avinėliai po pradžiūvusią lankelę spardės. Valgiau gulėdamas ant pradžiūvusios vejos. Dabar orai tokie gražūs, vietomis jau pradžiū́vę. Pradžiū́vus žemei, gaspadoris leidžia akėt. Nupjautos kanapės plonai praskleidžiamos, kad pradžiūtų. kiek nugaruoti, nusekti: Upalis pradžiūvo.

2. prasirgti džiova: Jeigu greitąja [džiova],
tai nė metų nepradžiū́sta.
pridžiū́ti.

1. prilipti džiūstant: Viršus indo apskretęs, o vidus pridžiū́vęs nuo verėno. Pirmiaus nuplėšė nuog jo anuos rūbus, kurie jau buvo pridžiūvę žaizdump jo.

2. daug džiūti, šilti: Lipk nuo pečiaus, jau gana pridžiūvai nuopiet.

3. labai lysti, blogti: Prisidžiū́vo, paki mirė.
pil̃vas prie strė́nų (nùgaros, nugárkaulio) pridžiū́vo. Ir pilvas pri nugaros pridžiūvo [nevalgant]. Pilvas pridžiūs prie nugarkaulio par gavėnią. Pilvas pri strėnų pridžiūvęs.
sudžiū́ti.

1. pasidaryti sausam, išdžiūti: Be pečiaus tur sudžiū́t. Maži šakaliai – veizėk, kaip anie y [ra] sudžiū́vę į kaulą. Sūris sudžiuvęs kaip ragas. Tai sudžiū́vo šienas – kai arbata.

2. suvysti, sunykti. Ko sudžiūvai, ko pavytai vidury darželio? Kur aš nesudžiūsiu, kur aš nepavysiu: vėjužėlis neužpūtė, saulužė degino. O kad tu taip sudžiū́tum, kaip ant marių lendružė. Iš tų didžių rūpestėlių kap rūta sudžiūsiu. Aš tę sudžiūsiu kai žalia žolelė. Tę tu sudžiūsi kap kalne uogelė.

3. sulysti: Arkliukas kad sudžiuvo par darbymetį. Daug žemės, ir kumelė sudžiuvus. Sudžiūvęs, ir žandai prasikalę. Sudžiūvę, nusirūpinę žmonys. Slobnai valgo, tai sudžiūvo šakalin, nieko negali. Sudžiūvo į titnagą. Anas pats sudžiū́vęs į ašaką. Aš par trejus metelius anglin sudžiūvau. Sudžiūvo dukrelė martelėse, suvyto rūtelė rankelėse. Sudžiūvo žirgelis rankose, nuliūdo sūnelis žentuose. Sudžius rankelės nuo sunkių darbelių. Ilgiaus pabūsiu, didžiaus sudžiūsiu, kaip nendrelė svyruosiu. Čia juoda duona ir tos neduoda, sudžiūsim kap žuvelės. Jijė sudžiūvusi kaip gęžė, kaip kikeklis, arba kėkštas. Merga sudžiū́vus kap rankovė. Sudžiuvaũ kaip kirmėlė an lapo. Sudžiuvęs kaip šakalys. Sudžiū́vęs kap ašaka. Sudžiū́vęs it kempinė. Sudžiū́vęs kaip naginė. Sudžiū́vus kap spyna. Sudžiūvus kaip silkė. Sudžiūvęs kaip šienas. Sudžiūvęs kaip giltinė. Sudžiū́vai kaip katės mūka. Sudžiūvęs kaip nu kryžiaus nuimtas. Velnio nekeik – suriebės, o išjuok – sudžius. Sudžiùvus sukepus, nė pati valgo, nė kitam duoda.
uždžiū́ti.

1. pasidaryti labai sausam, įdžiūti, sukietėti: Jau daiktais kieta arti, uždžiūvo. Ariami laukai ir pievos uždžiūvo, ir nebželia žolė. Mano darže burokai visai aždžiū́vo (žemė apie burokus sukietėjo) . išdžiūti: Giesminykam uždžiùvo gerklės, nebegieda, reikia alaus atnešti. Burnoj sausa, gerklė aždžiùvus. Dar pienas ant lūpų neuždžiūvo.

2. sugesti nuo stovėjimo: Seniai beverpei, žiūrėk, ratelis uždžiùvo.

3. suliesėti: Kitas vaikas labai uždžiū́sta [mokydamasis]. Visiškai uždžiùvęs iš miesto parėjo. Anas po gripui aždžiū́vo ir aždžiū́vo, a ne džiovė apėmė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dadziuti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis