dabūti

bū́ti, yrà (ẽsti, ẽsta, ẽsčia, bū̃va, bū̃na, bū́sta; esù, ėsù, esiù, esmì, esmù, esmiù, esčiù, būvù, būnù, bū́stu, yrà; esì, ėsì, esmì, estì, esčì, būvì, būnì, bū́sti, yrà), bùvo.

1. egzistuoti, reikštis tikrovėje: Pasaulis yra pats iš savęs. Kažin ar beỹr papirosų. Tebyra atmintyje. Mūsų yra keturios obelės. Dabar, sako, labai esą̃ pieno. Dabar esąsis svietas ar nuog amžio buvo? Tas pasiliko, veizu, ir antras toks pat beẽsąs. Ẽsant mėsai, pienas užsivaduoja. Pernai bùvo, ne nebùvo šieno. Čia seniai nebùvo bùvusiai tiek žolės. Karvė reikia parduoti, šieno maža bėra. Reiktų ir daugiau, tik kažin ar bėr. Absoliučiai gryno vandens gamtoje visai nėra. Iš to nesančio suvarvinau (sutaupiau) ir daviau. Nėsant savo sūnų, didysis kunigaikštis palikdavo valdžią savo broliui. Neprašytam nėr vietos. Nė̃r kuo turgun važiuoja (nėra arklio) . Nė̃r kam džiūsta (nėra šieno) . Nė̃r kas pasideda [vežime] po pasėsto. Šviesybė akių mano jau nebyra prieg manęs. Geldoj nieko nebẽsančiai (nebesą) . Kumelei nieko nė̃sama, kur būta pririšta. Yr margos skrynelės, plonosios drobelės, nėra mano vainikėlio, nėr jaunų dienelių. Buvusio tai da ir yra (jaunas buvo gražus, tai ir dabar dar nieko) . Yra ko, nėra kam. Yra žmonių, nėra žmogaus. Nėrà namų be dūmų. Kur šunies nėrà – namai kurti, o kur mažų vaikų nėrà – akli. Aklas badas, duonai esant. Senių bū́tis yr, bet nepažinau gero. Bū́tis yr, bet aš tau neduosiu. gyventi: Bùvo trys broliai. Aš dabar tenai būvù (gyvenu, laikausi). Daba aš gerai ėsù. Anys nieko bū̃na. Visą žiemą buvaũ pas seserį. Ji prie savo žmogaus (vyro) gerai bùvo. Kaip aš dabar būsiu, kas mane užtars. Aš su tokiu žmogu nebūtáu. Katras būdavo drūtas, tai būdavo, o katras nedrūtas, tai numirdavo. Namie, tai vis namie, kaip būvi, taip būvi. Ant savęs (iš amato ar atsitiktinių uždarbių) būnant, netarnaujant, nėr ko nė pavalgyti kartais. Prieg dukteriai bū́stu. Kap tu ten bū́sti? Mano teta bū́sta Vilniuj penkiasdešimt metų. Tas arklys nėr buvęs nė vienų blogų metų. Katras čia bū̃namas kambarys? | Kaip ẽstite (laikotės) ? Dieve duok vienam gimti, ne vienam bū́ti.
būtinaĩ. Jis čion būtinaĩ įsitaisė. Atvažiavo būtinaĩ (gyventi) . Duok tą žemę tavo tarnams būtinai (veldėtinai).

2. turėti vietą kur nors, stovėti, gulėti: Ir jis čia dabar yrà. Toj šulinėj visumet bùvo vanduo bū̃nąs, o dabar jau išdžiūvęs. Yrà esą žemių, dulkių tūse miltūse. Esmù kelionėj. Lai bū̃na, nekušink. Kryžeiviai iškirto besančią įgulą. Žiūrėk, ir jo čia esama. Ẽsamoj vietoj kur nebūs. Sėklos sausai bùvo, tai ir nepriplėko. Buvo buvo kalvė ir nuvirto bebūdama. Linus nurovėm, dabar tebūk. Tebū̃nie šiandiej karvės gurbe, ore didelė šalna. Einu į svirną – nebė̃r bernelio, einu į stainią – nebė̃r žirgelio. Užeikite namus tarno jūsų ir būkite per naktį. Pavietis ant namų esąs. Josp prilyginta toji mūsų ugnis, čia santýji (esančioji) . | Ỹ [ra] darže iškadėlė (padaryta žala) . | Arkliai gerai ỹr (laikosi, rimsta), ir atsiguliau po krūmeliu. | Kuris su manimi neẽsti, prieš mane yra (eina, kovoja prieš mane) . Kur mūsų nėrà, ten labai gera. Netikėk melaujančiui nė už sienos esančiui. Ant vietos bebū́damas ir ekmuo apželia. Buvo buvo ir dugnas išpuvo. Ir pas Dievą nėr teisybės. Nerinksiu dar linų, tegu bū̃nas ant žeme, kol išsibūs. atsidurti: Nesižinojo ir pats, kur esąs ir ką regiąs. Ėmiau lipt pupa ir pasijutau, kad jau danguj bẽsąs. Išsibudinęs pasijuto tamsio [je] vieto [je] ė̃sąs. dalyvauti: Vandeniu apšlakstė visus esančiuosius. Visur jis buvo, visur suspėjo. Rytoj bū́k susirinkime. Aš misliu, kad pačiam geriau būtienai, ką te kiti padarys. Pasakyk visiem esčiantiem.

3. kuriuo nors metu vykti, dėtis: Vaistai esamoms ir būsimoms ligoms pašalinti. Taip jau bùvo, yra ir bus. Vakaras jau bebuvęs, ne diena. Kentėk kentėk, bėda bùvusi praeis. Kas žino bū́sintį gyvenimą! Bū́siančiuosius daiktus apsakys jumus. [Velnias] žinojo, kad būsiančia vasara bus sausa. Dabar trečia diena buvo santì. Bujęji (buvusieji) daiktai prašoks. Būstantime pasaulyje algą karionės iždėjo. | Ẽsamus (tikrus) dalykus pasakok, ne pasakas. | Anų būsiančią (kitą) dieną kurtinyje (kalėjime) neberado. Būsiančiuose metuose. | Diena būtoji (praėjusioji) . Kas bùvo, tai pražuvo. reikštis, rodytis, rastis: Da anksti pavasariui būti. Pradėjo tiktai maža aušrelė būti, kad išvažiavau. Kad saulė bū́tų, mes išpiltum sėmenas džiovinti. Kad pinigų būtų, aš pats nuvažiuočia. Kad jų būt, tų pinigų, kaip nėr, tai daug ką možna būt nupirkt. Dar šviečia vakarų žara, bet saulės žemėj nebėra. Sakė, kad vyšnių šiemet labai yra. Šįmet nedaug tėra riešutų. Vyšnių bū́t yrà, tik dar neišsirbę. Yrà būti [uogų, grybų],
bet nedaug. Būsią tiek obuolių, jog medžių šakos lūšią. Jau laikas mėlynėm bū́t. Kviečiai ir vėlai pasėti geri esčia (užauga) . | Trys mergučės bùvo (gimė) pagretom. Pradžioj birželio karvė bus (turės veršį) . Lauk laiko – bùs viso. Iš šitų šiaudų nebus grūdų. Pirktų šuo mėsą, pinigų nėsą. atsitikti, pasitaikyti: Visaip ẽsti žmonėse. Esčia visokių dalykų sviete. Visaip jau čia bū́sta. Nebūtų̃ daiktų pripliauškė. Kaipgi iš nebū́ta bū́ta padarysi? Arklius paleido, ir nieko nebuvo (nenubaudė, nenukentėjo) . Tau gal ir mirt nebus kada. įvykti: Kad bùvo pradžia, bùs ir pabaiga. Kas yra būtina, tas, sako, ir būsią. Tebūnie, Egluže, taip, kaip nori tu. Te est pagal tavo apreiškimą. | Nebebùvę (kad tu nesulauktum), kad aš až jo eič! Dėl vieno žmogaus jomarkas bū̃s. Esamàsis (reiškiantis dabartį) laikas. Būtàsis (reiškiantis praeitį) [kartinis, dažninis] laikas. Būsimàsis (reiškiantis ateitį) laikas.

4. trukti, tverti: Nuėjo ir ilgai bū̃va. Krembliai greitai auga, bet esti neilgai. Pareisi veltuo bùvusi, jei neturėsi kantrybės maišo. Metus bùvus, čia vėl ateik. Tūlas dienas buvus, karinga artimoji tauta buvo antpuolusi. Nieko nebùvus (netrukus) antejo vokyčiai. Pieno paržiem esčia. | Mėnesį bū̃va (išsilaiko) gerai iškepta duona. Man besibū̃nant (belaukiant), ir parejo numie. ilgai trukti: Vasarą nėr nakties, žiemą nėr dienos.

5. atvykti, nuvykti, apsilankyti: Buvaũ Geranainysa. Buvaũ Domeikaip. Vakar bùvo daktaras. Aš tenai seniai bebuvaũ bùvus. Sviesto buvom. Mat ir svečių bū́ta. Rado čia svetimo bū́ta. Būtà vieta. Kur mudu buvov, kur vaikštinėjov, tę nežels nė žolelė.

6. pasilikti: Katra būsita namie rytoj? Mano ryto [j] namie būnamà (turėsiu pasilikti) . Ir šventėj ji namie esti. Vaikas vienas namie nẽsti. prižiūrėti: Prie vaikų tai vis bū́k ir bū́k. tarnauti, dirbti: Kol dvare nebuvau bùvusi, buvau sveika. Jis bùvo prie sunkiųjų patrankų. Buvusi bernas i merga. Būt ne tebesanti, ka prasta būt esanti. Aš jiem padarysiu pagalbininkę, kuri pas jį bus.

7. turėti: Dėdei buvo šešios dukterys. Jam bùvę trys sūnai. Jau dabar nebėr jam nė vieno muštinio. Žemės tai nebùvo mumiem. Nėra man tėvelio, bandelei skyrėjo. Šitai, man yra dvi dukteri.

1. Buvau bekertąs, bet kirvis nusmuko. Kiek čia yra ėję, nei vienas nėra sugrįžęs. Žiūriu – beẽsanti pašalusi. Ar buvai karvėm pietų davęs? Vaikai bus meškerioti išvėžlioję. Tu, matyti, bū́si ten dirbęs. Kai laukus susivešma, bū́sma apsidirbę. Kad aš bū́čia buvęs, bū́čia sutvarkęs. Toj šulinėj visumet buvo vanduo būnąs, o dabar jau išdžiūvęs. Ans bū̃t atvažiavęs, kad bū̃t galėjęs. Kad būtum pailsęs buvęs, būtum neparėjęs. Aš už našlio esu. Jei ižg pasaulio būtumbite esą, mylėtų pasaulis. Būtumbim prapuolę. Vedu visą amžių būtuviav išgyvenusiu taikoj. Visaip yra daroma. Jie buvo čia visų mylimi. Kai parvažiuodavau namo, pievos jau bū́davo nušienautos. Bū́ta mano užmigta. Kad būt neita, tai būt nieko ir negauta. Plakami estim botagais. Brolys jūsų vienas būnai (tegu būna) surištas kalinėje, o jūs išeikit. Iš kur parėjai, kad viens nežinai rytoj karaliaus dukterį smakui būsiant paduotą. Atėjo Jėzus, durimis sant (esant) užrakintomis. Mes šičia įvesti esme dėlei piningų. Tẽsig pagarbintas. Viešpatis.

2. Esù menkas žmogelis. Aš esmi piemuo. Aš esmiu mergelė. Aš jumi nū brangus esiù! Aš čia vienas tesù. Aš tau yrà (esu) ne šuva, kad mane lazda muštai. Aš nėrà tokis karalaitis. Aš nė̃r tokia gudri. Esmì (esi) gaspadinė. O kas tu tokis ỹr (esi) ? Ot, sako, kokia tu žmona yrà (esi) . Blogi keliai ẽsti pavaserį. Dūminės gryčios ẽsčia šiltos. Kaip čia įkalsi, nė mislyti nė̃r. Nebė̃r iš manęs giesminykės (nebegaliu giedoti) . Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys. Pranašas esiegu tu? Kam nesakei man ją tavo moterį sančią (esančią) . Kuo sako mane sant žmonės? Idant jūs būtumbit, kuo aš esmi. Ja esant (būdama jos vietoje), aš būtáu nepriėmus. Aš gi buvaũ gero balso. Naktis buvo tamsi ir vėjuota. Jų buvo penki tikri broliai. To jau buvo per daug. Stogo nebuvo matyti. Trijų ir trijų (3+3) kiek bùs? Galia ilgas lietus bū́tienai. Būk žmogus, paskolink dviratį. Tenesie jums baugu. Nebebū́k močeka, kad podukrą mylėtų. Matai, kad šilta, nebūk vasara. Čia jų būsimas žentas, būsima marti. Reik tikėti gerų tėvų gerą vaiką būsiant. Ne vagis bū́damas, vogti nemokėjo. Ir bū́k tu man tokiam gudriam! | Bū́ta vyro – piemuo, ir tiek! Būta čia man sunkumo (nedidelis čia sunkumas) ! | Septynių mėnesių būdama (septynis mėnesius veršinga), išsimetė karvė. Veršiu nebùvęs, jaučiu nebaubsi. Nebū́k per drąsus – akis išdegsi, nebū́k per lėtas – dalios neteksi! Nebūk galįs, būk darąs. Ans tyli, bū́sis nežinąs. Aš būsiuos nieko neįmanąs, valgau ir į juos žiūriu. Vaikai sakė, bū́kis tėvas išvažiavo į miestą. Užeikite sankrovon, bū́kitės norį ko pirkti. Jis baras, aš bū́siuos nieko negirdįs. Tyčia bū́suos ano nematanti. Tatai bū́sis nežinanti, o vakarykščiai gyrės mačiusi. Kam ỹr šerti, jeigu nevažiuoti. Ko tę tau buvo eit, kad neprašė! Vaikščiodamas mąsto, kas bùs daryt. Dukrele mano, mano jaunoji, buvo tau eitie už artojėlio. Buvai nunešti, buvai įmesti į jūres, į mareles. Kaip nusėdau nuo žirgelio, nebuvo vadinti, kaip įėjau į seklyčią, nebuvo sodinti. Būtų mumus prapulti, jei Dievas negelbėtų. Jeigu jam bùs pagyt, tai jis pagis, o jeigu jam bùs mirt, tai jis numirs.

3. Iš pradžios dejavo bùvo, dabar apsikentė. Nors lytų būtų, ateisiu. | Javai nepjauti, nėkas nebūtas, o gaspadorius girtas. Du rėdai kriaušių, trečia eilė nereikia buvo sodint. Reikia bus prakelt.
ant bū́tino (būtinõs) visam laikui, pastoviai (gyventi): Kad jie vis ne ant bū́tino, tai ir nesitvarko. Kad ant būtinõs, tai būtų trobos pamatus apsikasusi.
ant kójų bū́ti [sukeltám]; . judėti, vaikščioti.
bū́ti ant pãtalo sirgti: Mama būva ant patalo.
ant vienõs kójos bū́ti. trumpai kur užtrukti.
bū́siu bùvęs ilgai nelaukęs: Bū́siu bùvęs, aš ir beinu veizėti, ar neįšoko karvės. Bū́siu bùvusi, tuojau kokį žodį prieš.
bùs kàs esą̃s (nebùvęs) . didelis čia daiktas.
nė̃ kójos nebùvo (kieno). visiškai neužėjo.
bū́k sveĩkas;
bū́kit sveikì;
bùs nebùs nesvarbu, ar bus: Valgyt bus nebus, by tik pasigers svečiai.
kaĩp čià bùvęs labai tinkamas: Tai lopinėlis – kaĩp čia bùvęs.
kaĩp nebū́ta greit išleista, prašvilpta: Tūkstanties kaĩp nebū́ta.
kaĩp nẽsanti lyg būtų negyva: Buvo linksma, o dabar kaĩp neẽsanti.
kaĩp bebùvę;
[bus] kàs nebùvęs;
kaĩp nebùvus, taĩp;
kaĩp bùs, taĩp bùs;
kàs bùs, kàs nebùs;
šiaĩp bùs, taĩp (leĩ) bùs;
bùs kàs bùs nesvarbu kaip, vis tiek, kas beatsitiktų: Su atlyginimu kaip bebuvę. Kàs nebùvęs, plauksiu į jūrą. Bū́s kàs nebùvęs – netiku tuo. Kaĩp nebùvus, teip, o vogti ir maluoti negal. Kap bùs, tep bùs – eisiu ir aš pažiūrėt! Kàs bùs, kàs nebùs, bet žemaitis nepražus. Šiap (šei) bùs, tep (tei, lei) bùs, bet aš nepasiduosiu. Bus kas bus, pabarškinsiu.
kaĩp nebùvę pusėtini, neprasti: Ant šiaudų šiemet rugiai kaĩp nebùvę, ė grūdų mažoka.
[bū́t] kàs būdama šiaip ar taip: Kas būdama, tuodu vyru daug apkrikštijo čekų. Būt kas būdama, vienog šiandien yra geistina, idant žinovai lietuvių kalbos surinktum visus palaikus.
kàs bùvo tai kas, nesvarbu: Kàs bùvo, kad neturtingi, bile gražiai gyvena.
kàs [tàs] yrà (besąs) nieko nereiškia, vieni niekai: Kas tas y [ra] vilkuo šunį nepaimti! Kàs tàs bẽsąs mums vainiką nupinti. Kas tau yra paganyt vieną valandą!
kóks nebùvęs bet koks: Kóks nebùvęs, bet kad būtų.
kur̃ bùvęs [kur] nebùvęs

1. nuolatos: Jis, kur bùvęs nebùvęs, vis čia atlenda. Vaikas, kur bùvęs, kur nebùvęs, vis prie uogų lenda.

2. netrukus: Kur bùvus nebùvus atlėkė musė. Velnias, kur bùvęs, kur nebùvęs, atnešė tą akmenį.
nebū́k niẽko nieko nevertas, nieko gero: Šitokis darbas – tai nebūk nieko. Iš tavęs, sūnau, tai jau nebūk nieko.
neĩ bū́tai, neĩ kliū́tai nei šį, nei tą: Vandens nor neštis: nei bū́tai, nei kliū́tai.
neĩ bū́tas, nei kliū́tas. nei šis, nei tas.
bùvęs nebùvęs (kam) nebūtinas: Sviestas man bùvęs nebùvęs. Tas pienas jam bùvęs nebùvęs. Man saldainiai buvę nebuvę.
ỹr nė̃r (kam) be naudos, nieko nereiškia: Aš silkės kap pavalgau, tai man šitoki pietūs ỹr nė̃r.
nè tõ bū́tas nevykęs, nenusisekęs: Regėdamas [puodelį] ne to būtą, sudaužė ir vėl naują ėmė dirbti.
po šaknià bū́ti numirti: Kad vaistų neduot, seniai būč buvęs po šaknia.
taĩ (tatai) yrà kitaip sakant: Ana su menturiu košę apmaišė, tai yra, apjaugė. Ir ėjo, tatai est, keliavo su jais.
antbū́ti. ištarnauti, išdirbti: Jei antbūsiu metus, gerą paviržį antdirbsiuos. Aš už paviržį dvi savaites antbuváu. Tur ančbū́t nedėlmetį šeimyninkštis ant paviržio.
apibū́ti.

1. apsigyventi, apsilikti: Anas pernai metais čia apsibùvo. Tetą kalbinau, bet neapsibùvo. apsistoti: Apsibùvo jis to [je] nakvynė [je].

2. apsiprasti: Kai apsibuvaũ, tai geriau nereik! Kai pabūs, i apsibū́s. Apsibū́sta – ir gerai.

3. užtrukti: Ir mano vyras pas Petrus apsibùvo, nepareina. Ketino išvažiuoti miestan, ale dėlto ir vėl dar apsibùvo namie.

4. išsiversti, apsieiti: Tankiai galėtumėme apsibūti be arielkos.

5. apsilankyti: Kai da papuola Vilniuj apsibū́t, tai da gauni.

6. pasilikti dirbti, tarnauti toje pačioje vietoje: Gal da ir kitus metus apsibū́siu jūsų kaime. Apibùvę apipelėję, net bjauru žiūrėti. Apsitvarkykiam apsibūkiam, svečių būs.
atbū́ti.

1. išbūti, praleisti kur kiek laiko: Atbuvęs ligi pusnakčio, išgirdo neišpasakytą žemės drebėjimą. atgyventi: Atbuvaĩ jau ant svieto.

2. atsistovėti: Linai jau yr atbùvę, jau gali minti. Pirmiau linus nurauja, paskui sustato, kai atsibū̃va, veža namo. Atsibuvusi žemė nėr krumsliuota.

3. įvykti, atsitikti: Kartais iš mažo debesėlio užeina didis lietus, o kartais atsibūna ir antraip. Nieks nežino, kaip su tuom priūseliu atsibuvo.

4. gana ilgai, užtektinai kur išbūti: Gana, jau atsibuvaũ, reikia eit namo. Kai atsibus, pareis.

5. atsilyginti, atidirbti: Ar jau visa atbuvaĩ? Su dėkui neatbūsi. Žirgus parduosim, skolas atbū́sim. | Visas talkas jau baigiu atbū́t. Jie par mum kūlė, dabar reikia atbū́t. Ka pinigo neturėsim, tai atbūsim. Reikė atbūt savo kaklais. Atbūt turiu ką sirgau.
atbūtinaĩ. atbūtinõs: Ana atbūtinaĩ eina į svočias, t. y. kad atbūtum. Atbūtinaĩ buvo pas mus Pranas talko [je]. Ana atbūtinõs sėti padėjo. Atsibū́k visas skolas – būsi ponas. Su ačiū neatsibūsi. Kaip čia aš tau ir atsibūsiu, – tiek gero man padarei.
atsibūtinai. Į svočias eina tik atsibūtinai. atitarnauti: Atbùvo kariuomenę. atlikti: Kad važiuoji į miestą, tai gal ir mano reikalą atbūsi. Atbùvo bausmę i grįžo. Dabar pirtį atbuvau, tai galiu ir ilgai neit. Viena uodega neatbūsi dviejų kermošių. Visus savo reikalus turguj atsibuvaũ ir važiuoju namo. Kai nueisiu, tai atsibū́siu ir tą reikalą. Neatsitūpęs neatsibūsi.

6. atmušti: Ejo ejo, kol atbùvo jį nuo anos. atimti: Anys sveikatą man atbùvo – dar̃ man nėr gera. Atvežė atbùvo didžiausią vežimą malkų! Atšalo atbùvo [viralas] !. Atsiverkę atsibuvę atvažiavom.
dabū́ti.

1. gauti: Duonos kąsnelio dabū́t trudna.

2. prabūti, pragyventi: Seni tai dabùs, al jauniem tai sunku.
įbū́ti.

1. ilgai būti, užsibūti kur: Nunešęs pieną, kaip įbū̃na, tai ilgai būna. Įsibùvęs svečias nebenori nė namo kakti. Tik jau neinsbū́k nuejęs.

2. pagyventi: Kaip ilgai mergose įbuvaũ, taip ir papratau, nenorėjau tekėti. Nesenos panos, bet jau įsibuvusios. Įsibuvęs žmogus.

3. įsistovėti, įsisenėti: Kaip įsibū̃na vynas, tai gardesnis. Linai neįsibùvę ant klojės, dėl to įžvigę. Įsibùvo ita liga, sunku bepagydyti.

4. apsiprasti: Insbuvus nieko nenumanai, o iš lauko inejus, labai smirda.

5. įsiskolinti: Aš jau gal tamstai labai daug įbuvaũ (pas tamstą būdamas ir ilgai nemokėdamas). Įtempė įbùvo, kaip ir (tarytum) reikė. Įsisvajojo įsibuvo šviesuolis, net jam šnervės išsipūtė.
išbū́ti.

1. pragyventi: Aš ir taip išbūsiu per žiemą. Ir per karą išsibùvom. Nė pusę metelių neišsibuvo, išgirdau dukrelę besergančią.

2. išstovėti, išgulėti: Linai jau išbùvo, laikas rinkti. Kaip linai išsibū̃na – surenka. Vynas gerai išsibùvęs. išsilaikyti: Na tai šilta, gražu išbùvo. Tie obuoliai išsibuvo iki po Kalėdų. iškęsti, ištverti: Taip karšta, kad negalima išbū́ti. Dvi dienas išbuvau nevalgęs.

3. praleisti (laiką): Kiaurą dieną išesti pasikoręs medyje. Tokioje kameroje teko išbūti pusantros paros. ilgai užtrukti: Tai išsibuvaũ viešnagėj!

4. išdirbti, ištarnauti kurį laiką: Prastas darbinykas, kad negali metų vietoj išbū́ti.

5. prarasti, pamesti: Šiandien jis naujas pirštines išbùvo. atsikratyti, išgyvendinti: Ir Dievu dėkui, ką jį išbùvom iš čia! Išbùvom didžiausią bėdą. Viską išbùvo, išpardavė nauji gaspadoriai. Nereikalingas vištas visas reiks išbūt. Mes išbùvom seną karvę. | Žentas skolas išbùvo (atlygino) . Šiaip taip išsibuvaũ tą kuiną. Niekaip negaliu jo išsibū́t (nesulaukiu išeinant) . Marti nori kap greičiau mošas išsibū́t. Užeidinėja, užneša, tai neseka blakių išsibū́t. | Šitieką skolų turi, nagi kada jis jas gali išsibūti (išsimokėti) !

6. pagesti: Gerai belaikoma šeimyna išsibū̃na. Kotrė dar didesniai išsibuvo. | Kad tas vežimas bus išsibuvęs, įsigamins ir kitą. Arkliai nueis, atolą išmins išbus. Išsipuošė išsibùvo. Jų nesuprasi: išsikeikia išsibūva, ir vėl, žiūrėk, bučiuojas.
nubū́ti.

1. nugyventi, pragyventi: Kap nubū́si, tep bus gerai. Jie ilgai čia nubùvo, gal kokius tris mėnesius. Nubū́s savo amželį. Kas nubū́ta, kap nebūta.

2. nusistovėti: Karvės nusibùvo prie saito per žiemą.

3. praleisti (laiką): Aš ten gerokai nubuvaũ. Kiek nubùvus, in ją atvažiavo tie vyrai.

4. tvertis, nustygti, ištverti: Be darbo sunku nubū́ti. Tai negali nubūt nė minutės namie. Eik lauk, jei stuboj nenubūvì. Širdis iš džiaugsmo nenubuvo vietoje. Nusbùs nusbùs, tai vėl staugia [šuo]. išsilaikyti: Gražūs stalai nenubùs.

5. atsitikti: Dievas žino, kap jam nubùs, kap jam ką.

6. pamiršti: Nubū̃na par ilgą laiką vaikas motyną. Taip negaliu nubū́ti to savo nabašnyko, nors kažin ką daryk. Savo kraštą nubū́ti sunku. Duktė jau galėjo ir nusibū́ti tėvo – seniai miręs. atprasti: Nusibùvo jis, nebenešioja kepurės, jam nebemiela.

7. atsikratyti, išgyvendinti: Šitą karvę reikia nubū́ti – ji niekam neverta. Broliai mislija, kaip savo jaunesnį brolį nuo žemės nubū́ti. Viena bėda jau nubūta!. Nusibūsi ligą, jei nosinę numesi kryžkelėj. Vieną bėdą nusbuvaũ! netekti: Veizėk, kaip būtų didžio daikto nubuvęs, kad ne nusižeminimas ir paklausymas pristojęs.

8. sumažėti, nusekti, nubėgti: Mūs ežerely daug [v] andenelio nubùvo. Nubùvo nu pašalio [v] anduo.

9. atlikti: Nusbūt savo reikalas. Nuvargęs nubùvęs priėjo upę. Serbentus tuos ožkos nuėda nubū̃na. Nueisiu nubūsiu prie viešo kelelio. Nusiprausė nusibuvo ir išėjo.
pabū́ti.

1. pagyventi: Juk aš galėčiau lengvai pas sūnų pabūt, vargą nuvargt. Visur išsitrankęs – vienoj vietoj ilgai nepabū̃na. Pabū́stu nedėlią. Tu už mane gerai pabūsi, sunkių darbelių nedirbsi. Gal važiuos an Kauną pasibūt (paviešėti) . ilgai ar gerai pagyventi: Jijė pasibùvo ant svieto. Mes gerai pasibū̃vam. galėti būti, gyventi: Močios ne par vieną žentą pabùvo, ne par kitą pabùs.

2. pasiekti nebejauną amžių: Aš dar jauna, o jis jau pabùvęs. Bernas pabùvęs, tegul i mergos pabùvusios ieškos. Pabùvęs svietas kalba lietuviškai.

3. pastovėti, pasilaikyti, patverti: Mano sūriai jau pabùvę. Yra minkštų, pabùvusių obalių. Obuoliai – nepabū̃vamas daiktas. Kupetose pabū́sta. Jei kelias pabùs, tai penktadienį nuvažiuosim. Tie siūlai nebestipri, jau pasibùvę. neišeiti, pasilikti: Pabūk da, kolei eisi, ne ką gi ir čia veiksi. trukti kurį laiką: Įbingusi liga pabū̃va ilgai. Pabùvus nueisme. Pabùvus vėl atėjo vagonas trąšų. Pasibùvus ir pareita girtas.

4. patarnauti kurį laiką: Nekoks bernas, kad negali ilgai vienoj vietoj pabū́ti. | Čia pabūnama vieta (galima ilgiau pabūti tarnaujant) .

1. Šakos pabūs siūlais, ir nupinsiu vainiką. Kamgi gert, kad durnium nepabū́t.

2. Pakišau pabuvaũ, o jis ištraukė.
pabùvęs nebùvęs neilgai trukęs: Anas pabùvęs nebùvęs atvažiuoja namo.
pérbūti.

1. perleisti kurį laiką, pragyventi: Jis su saule neperbus. Visokio svieto yr buvę ir pérbuvę tame kieme – visi išmirė. Daugel metų, bernužėli, aš perbuvaũ be tavęs.

2. pergyventi: Ale kap kokis rūpesnis, tai nepéresi tu jo. Kiek pérbuvau jau visko!

3. prasilaikyti, prabūti: Maro liga perbuvo nuo 1625 lig 1629 metų. | Dvejoms kelnėms parbuvau (pramūvėjau) visą vasarą: nebuvo kaitrų.

4. per ilgai išbūti, persistovėti: Parbus vasarojus, ir išbirės grūdai. Šita duona truputį po pečium párbuvus. Kai karvė párbūna par ilgai nemelžta, tai gauna tešmens uždegimą. Kai pamidorai gauna pársibūti ant kero, pradeda pūti.

5. atsitikti, pasitaikyti: Visaip pérsibuvo.

6. pratarnauti: Niekame negalėjo perbūti daugiau kaip metus.

7. pereiti: Per upes baisias ėjome ir vandenis perbuvome. Dabar visi peršalę pérbuvę.
prabū́ti.
1.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dabuti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


© 2009 - 2019 www.zodynas.lt