čivikšt

„Čivikšt“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama šaknis, reiškiančia tyliai ar slapta švilpauti (dažniausiai per dantis ar užsimerkus lūpas). Tai garsu imituojantis žodis (onomatopėja).

Pavyzdžiai:
1. „Nustok čivikšti, kiti mokiniai negali susikaupti!“
(tylus švilpimas, pvz., pamokoje)

2. „Jis čivikšto sau po nosimi, kai susikoncentruoja.“
(netyčinis, beveik be garso švilpimas)

3. „Iš lovos kažkas čivikšėjo – gal pelė?“
(panašus į švilpimą tylus garsas)

Trumpai:
Tai – tylus, dažnai erzinantis švilpimas, kurį sudaro garsai „č“ ir „kšt“. Vartojamas apibūdinti neaiškų švilpimą ar garselį.

Įrašas
Paaiškinimas	„Čivikšt“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama šaknis, reiškiančia tyliai ar slapta švilpauti (dažniausiai per dantis ar užsimerkus lūpas). Tai garsu imituojantis žodis (onomatopėja). Pavyzdžiai: 1. „Nustok čivikšti, kiti mokiniai negali susikaupti!“ (tylus švilpimas, pvz., pamokoje) 2. „Jis čivikšto sau po nosimi, kai susikoncentruoja.“ (netyčinis, beveik be garso švilpimas) 3. „Iš lovos kažkas čivikšėjo – gal pelė?“ (panašus į švilpimą tylus garsas) Trumpai: Tai – tylus, dažnai erzinantis švilpimas, kurį sudaro garsai „č“ ir „kšt“. Vartojamas apibūdinti neaiškų švilpimą ar garselį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.