čiūžojimas

Čiūžojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, nerangų judėjimą (pvz., vaikščiojimą, traukimąsi), dažnai su neigiama konotacija – apie tinginystę, atidėliojimą ar netvarkingumą.

Pavyzdžiai:
1. Kas čiūžoja lauke? (kas lėtai vilkiasi/tempiasi)
2. Nustok čiūžioti ir eik dirbti! (nustok atidėlioti/draskytis)
3. Jis čiūžojo namo visą popietę. (lėtai grįžo/ėmėsi kelio)

Sinonimai: draskytis, vilktis, lingėti, nusiblaivyti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciuzojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Čiūžojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, nerangų judėjimą (pvz., vaikščiojimą, traukimąsi), dažnai su neigiama konotacija – apie tinginystę, atidėliojimą ar netvarkingumą. Pavyzdžiai: 1. Kas čiūžoja lauke? (kas lėtai vilkiasi/tempiasi) 2. Nustok čiūžioti ir eik dirbti! (nustok atidėlioti/draskytis) 3. Jis čiūžojo namo visą popietę. (lėtai grįžo/ėmėsi kelio) Sinonimai: draskytis, vilktis, lingėti, nusiblaivyti.