čiūžčiojimas

Čiūžčiojimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, nerangų judėjimą ar veiksmą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., vilkinimąsi, nerimtą elgesį).

Pavyzdžiai:
1. Vilkinimasis:
Nustok čiūžčioti, vėluosime!
2. Nerangus judėjimas:
Vaikas čiūžčiojo per kambarį, užkliuvęs už kilimų.
3. Neaiški veikla:
Ką tu ten čiūžčioji su tais popieriais?

Sinonimai:
vilkimasis, slampinėjimas, laikymasis, nerangumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciuzciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Čiūžčiojimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, nerangų judėjimą ar veiksmą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., vilkinimąsi, nerimtą elgesį). Pavyzdžiai: 1. Vilkinimasis: Nustok čiūžčioti, vėluosime! 2. Nerangus judėjimas: Vaikas čiūžčiojo per kambarį, užkliuvęs už kilimų. 3. Neaiški veikla: Ką tu ten čiūžčioji su tais popieriais? Sinonimai: vilkimasis, slampinėjimas, laikymasis, nerangumas.