„Čiurčiur“ – tai lietuviškas onomatopėjinis žodis, imituojantis ploną, aštrią garsą, dažniausiai paukščių čiulbėjimą (ypač žvirblio) arba smulkų švilpimą.
Pavyzdžiai:
1. Kieme čiurčiur žvirbliai.
2. Pro plyšį čiurčiur švilpė vėjas.
3. Vaikas čiurčiur švilpdamas pamėgdžiojo paukštį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.