čiupterėjimas

Čiupterėjimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškantis smulkų, nuolatinį (dažnai erzinantį) kabinėjimą, graužimą, traukymą ar kišimą (pvz., į daiktus, drabužius, plaukus). Dažnai siejamas su nervinančiais vaikų ar gyvūnų veiksmais.

Pavyzdžiai:
1. Vaikas: „Nustok čiupterėti brolio marškinėlius – jis jau pyksta.“
2. Gyvūnas: „Katė vis čiupterėjo už kojnos kėdės kilimėlį, kol jį ištraukė.“
3. Erzinantis veiksmas: „Visiškai nėra kantrybės – tik ir žinai čiupterėti seną telefoną.“

Sinonimai: kabinėjimas, graužterėjimas, traukterėjimas, kišterėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciupterejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Čiupterėjimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškantis smulkų, nuolatinį (dažnai erzinantį) kabinėjimą, graužimą, traukymą ar kišimą (pvz., į daiktus, drabužius, plaukus). Dažnai siejamas su nervinančiais vaikų ar gyvūnų veiksmais. Pavyzdžiai: 1. Vaikas: „Nustok čiupterėti brolio marškinėlius – jis jau pyksta.“ 2. Gyvūnas: „Katė vis čiupterėjo už kojnos kėdės kilimėlį, kol jį ištraukė.“ 3. Erzinantis veiksmas: „Visiškai nėra kantrybės – tik ir žinai čiupterėti seną telefoną.“ Sinonimai: kabinėjimas, graužterėjimas, traukterėjimas, kišterėjimas.