čiunčijimas

Čiunčijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis slaptą, atidų stebėjimą, sekimą ar tyrinėjimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., šnipinėjimas, sekiojimas).

Pavyzdžiai:
1. Kaimynai užsiima čiunčijimu – visą dieną žiūri pro užuolaidas, kas vyksta kieme.
2. Vaikai čiunčijo, ką mokytoja kalba su direktoriaus kabinete.
3. Nustok mane čiunčyti! Aš jaučiu, kad sekini mane socialiniuose tinkluose.

Trumpai: tai slaptas stebėjimas, dažnai su įslinkimo ar smalsumo konotacija.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciuncijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Čiunčijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis slaptą, atidų stebėjimą, sekimą ar tyrinėjimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., šnipinėjimas, sekiojimas). Pavyzdžiai: 1. Kaimynai užsiima čiunčijimu – visą dieną žiūri pro užuolaidas, kas vyksta kieme. 2. Vaikai čiunčijo, ką mokytoja kalba su direktoriaus kabinete. 3. Nustok mane čiunčyti! Aš jaučiu, kad sekini mane socialiniuose tinkluose. Trumpai: tai slaptas stebėjimas, dažnai su įslinkimo ar smalsumo konotacija.