čiulnytis

Čiulnytis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis švelnų, tyliai niūniuojantį garsą, dažniausiai susijusį su šunimi (ypač kūdikio šuniuku), kuris nerimauja, dejuoja ar reikalauja dėmesio.

Pagrindinės reikšmės atmainos:
1. Šuniuko niūniuojimas/šnervinimas – kai šuniukas tyliai dejuoja, verkšlena.
2. Nerimo, ilgesio garsas – gali būti pritaikomas ir žmogui (pavyzdžiui, vaikas čiulnytų norėdamas paguodos).

Pavyzdžiai:
- Šuniukas visą naktį čiulnytėjo durų priekyje, laukdamas šeimininko.
- Kūdikis pradėjo čiulnytis lopšyje, kol ji priėjo jį paglostyti.
- Nustok čiulnytis kaip sušalęs šuniukas! (metaforiškai apie nerimaujantį žmogų).

Trumpai: Čiulnytis – tai tylus, niūniantis garsas, rodantis nerimą, ilgesį ar reikalavimą dėmesio.

Įrašas
Paaiškinimas	Čiulnytis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis švelnų, tyliai niūniuojantį garsą, dažniausiai susijusį su šunimi (ypač kūdikio šuniuku), kuris nerimauja, dejuoja ar reikalauja dėmesio. Pagrindinės reikšmės atmainos: 1. Šuniuko niūniuojimas/šnervinimas – kai šuniukas tyliai dejuoja, verkšlena. 2. Nerimo, ilgesio garsas – gali būti pritaikomas ir žmogui (pavyzdžiui, vaikas čiulnytų norėdamas paguodos). Pavyzdžiai: - Šuniukas visą naktį čiulnytėjo durų priekyje, laukdamas šeimininko. - Kūdikis pradėjo čiulnytis lopšyje, kol ji priėjo jį paglostyti. - Nustok čiulnytis kaip sušalęs šuniukas! (metaforiškai apie nerimaujantį žmogų). Trumpai: Čiulnytis – tai tylus, niūniantis garsas, rodantis nerimą, ilgesį ar reikalavimą dėmesio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.