Čiulnumas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis triukšmą, ūžimą, ūžesį (ypač iš toli sklindantį ar miglotą). Dažnai naudojamas apibūdinti neaiškų garsą, kurio šaltinio iš karto nesupranti.
Pavyzdžiai:
1. Iš miško sklindo kažkoks čiulnumas – gal būtyt šakų traškėjimas ar gyvūno judesys.
2. Kieme girdėjosi čiulnumas – žmonių balsai, bet žodžių neišsiskirdavo.
3. Naktį iš kelio atskrido čiulnumas – lyg mašinų vairavimo, bet toli.
Sinonimai: ūžesys, ūžimas, tarškesys, dunksėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.