čiūčiavimas

Čiūčiavimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., kai kas nors nuolat ir varginamai kalba apie tą patį).

Pavyzdžiai:
1. Mokytojo pamoka: "Vaikai, vėl prasidėjo mokytojo čiūčiavimas apie tvarką."
2. Tėvų nurodymai: "Tėvas vėl pradėjo čiūčiuoti, kad reikia kaupti pinigus."
3. Susitikime: "Vadovas pusvalandį čiūčiavo apie naujas taisykles."

Sinonimai: plepėjimas, pamokslavimas, dėstymas, moralizavimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciuciavimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Čiūčiavimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., kai kas nors nuolat ir varginamai kalba apie tą patį). Pavyzdžiai: 1. Mokytojo pamoka: "Vaikai, vėl prasidėjo mokytojo čiūčiavimas apie tvarką." 2. Tėvų nurodymai: "Tėvas vėl pradėjo čiūčiuoti, kad reikia kaupti pinigus." 3. Susitikime: "Vadovas pusvalandį čiūčiavo apie naujas taisykles." Sinonimai: plepėjimas, pamokslavimas, dėstymas, moralizavimas.