Čiuburškintis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis tyliai, nerangiai čiulpsti, traukti skystį (pvz., sriubą, arbatą), dažnai garsiai įtraukiant orą. Nėra literatūrinis žodis, turi šiek tiek neigiamą atspalvį (pvz., nerangumo, nemandagumo).
Pavyzdžiai:
1. Nustok čiuburškintis, gerk tyliai kaip visi!
2. Jis visą sriubą čiuburškino per penkias minutes.
3. Vaikas čiuburškėjo sulčių per šiaudelį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.