"Čiubčius" – šnekamojoje kalboje reiškia burbulą (pvz., vandens, putose), pūslėlį arba mažą, apvalų išsipūtimą. Dažnai vartojama švelniai juokiant ar šmaikščiai.
Pavyzdžiai:
1. Gėrime – "Alaus stiklinėje kilo daug čiubčių."
2. Kūne – "Nuo uodų įkandimo iššoko čiubčius."
3. Perkeltine prasme – "Vaikas čiubčium sukrito ant pagalvės." (apvaliai susikūręs)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.