čiubas

.
čiùbas.

1. atsikišęs plaukų ar šiaip ko kuokštas: Gražiai tavo sušukuotas čiùbas. Reikėjo visus plaukus nukirpt, kam tu dar tą čiùbą [ant viršugalvio] palikai? Viščiukai su čiubùkais.

2. užrišto maišo raukai įsitverti: Stverk maišą už čiùbo ir vilk per grendymą! Nuvežtus į lauką maišus sustato ant čiubų, kad žvirbliai kviečių nelestų.

3. pastatytas ir viršuje per varpas surištas vasarojaus ar dobilų pėdas: Miežius stato čiùbuos. Nestatyk tokiais dideliais čiubais, neišdžius [grikiai].



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciubas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x