Čirėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, ploną garsą (pvz., čiulbėjimą, cypimą), dažniausiai apibūdinantį paukščių balsus ar kitus panašius garsus.
Pavyzdžiai:
1. Paukščių čirėjimas – „Girioje girdėjosi mažų paukščių čirėjimas.“
2. Vabzdžių garsai – „Vasaros vakare sklindo svirplių čirėjimas.“
3. Perkeltine prasme – apie tylus, monotoniškus žmonių pokalbius ar skambesį (retai).
Trumpai: tai tylus, aukštas garsas, panašus į „cypimą“ ar „čiulbėjimą“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.