Čiaukšterėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralizuojantį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., apie tai, kad kalbama per daug ir be reikalo).
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
„Senelis vėl pradėjo savo čiaukšterėjimą apie jaunimo elgesį.“
2. Darbe:
„Vadovas pusvalandį tęsė čiaukšterėjimą dėl vėlavimų, nors problema buvo išspręsta.“
3. Bendravime:
„Nustok čiaukšterėti – tiesiai pasakyk, ko nori!“
Sinonimai: plepėjimas, kalbėjimas be reikalo, pamokslas, moralizavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.