"Čiaučius" yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą arba monotoninį garsą (pvz., vandens čiurkšlės). Dažnai naudojamas neigiama prasme apie tuščią ar varginantį kalbėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Senis vėl įsijungė su savo čiaučium apie senas laikas.
2. Vandens čiaučius iš čiaupo neleido miegoti.
3. Baik savo čiaučią, klausyti nebėra jėgų!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.