Čiabuvis – žmogus, gyvenantis tame pačiame bute, name ar kambaryje (kartu su kalbančiuoju), bet nėra šeimos narys.
Pavyzdžiai:
- Mano čiabuvis mokosi medicinos.
- Susitarėme su čiabuviais dėl bendros tvarkos.
- Čiabuviai išsikraustė, tad dabar gyvenu vienas.
Sinonimai: bendrabutis, kambariokas (dažniau bendrabučio kontekste).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.