čiabuvis

Čiabuvis – žmogus, gyvenantis tame pačiame bute, name ar kambaryje (kartu su kalbančiuoju), bet nėra šeimos narys.

Pavyzdžiai:
- Mano čiabuvis mokosi medicinos.
- Susitarėme su čiabuviais dėl bendros tvarkos.
- Čiabuviai išsikraustė, tad dabar gyvenu vienas.

Sinonimai: bendrabutis, kambariokas (dažniau bendrabučio kontekste).


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciabuvis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė