„Čeplyčia“ (dažniausiai vartojama kaip „čiplyčia“) – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, apleistą namą, trobelę ar pastatą. Dažnai turi neigiamą atspalvį (pvz., senas, apgriuvęs).
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovi viena čeplyčia – langai išdaužyti, stogas prašviesęs.
2. Gyveno ne name, o kažkokioje čeplyčioje.
3. Ką tu per čeplyčią čia nusipirkai? Viską reiks remontuoti!
Sinonimai: lūšna, trobelė, banda, lavonas (apie pastatą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.