Čenavonė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškia nenormalų, keistą, išprotėjusį žmogų (dažnai su neigiama ar juokaujama konotacija). Kilęs iš romų kalbos žodžio „čhāvo“ (berniukas, vaikas), bet lietuvių kalboje įgijo kitą prasmę.
Pavyzdžiai:
1. Nueik iš čia, čenavone, kokias nesąmones plepi!
2. Kaip su tuo čenavoniu susikalbėsi? Jis visiškai neadekvačiai elgiasi.
3. Nežiūrėk į jį – tas čenavonė dar išgalvos ką nors kvailą.
Pastaba: Žodis laikomas žargoniniu, netinkamu formaliai kalbai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.